Teminis planas vadovėliui BIOS 10

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė

BRIEDIS, 2011

1 skyrius: Paveldimumas, kintamumas ir evoliucija Siūlomas pamokų skaičius: 11 pamokų
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Paveldimumas	Paveldimumas, kintamumas, genetika, chromosomos, chromatidės, centromera, chromosomų rinkinys, homologinės chromosomos, genetinė informacija.	Vadovėlis, 9 p., 1–6 užd.	Vadovėlis, 12 p., laboratorija „Chromosomos ir genai“, 1 darbas.	Apibrėžia paveldimumą ir kintamumą. Žino, ką tiria genetika. Kintamumą sieja su lytiniu dauginimusi. Apibendrintai nusako chromosomos sandarą. Nurodo, kur slypi genetinė informacija. Apibūdina chromosomų rinkinį ir homologines chromosomas.
2. DNR, baltymai ir organizmo požymiai	Deoksiribonukleorūgštis (DNR), genas, dviguba spiralė, azotinės bazės, replikacija, genetinis kodas.	Vadovėlis, 11 p., 1–8, 10 užd.	Vadovėlis, 11 p., 9 užd., laboratorija „Chromosomos ir genai“, 2, 3 darbai.	Suvokia, kaip genai lemia organizmo požymius. Apibūdina geną, kaip DNR grandinės atkarpą. Apibendrintai nusako DNR sandarą (azotinių bazių pavadinimų žinoti nereikia!) ir paaiškina replikaciją. Paaiškina, kas yra genetinis kodas.
3. Ląstelių dalijimasis	Mitozė, mejozė, diploidinis ir haploidinis chromosomų rinkinys.	Vadovėlis, 15 p., 1–6, 9 užd., 16 p. laboratorija „Mitozė ir mejozė“, 1, 2 darbai.	Vadovėlis, 15 p., 7, 8 užd.	Apibendrintai paaiškina kaip vyksta mitozė ir mejozė, palygina šiuos du ląstelių dalijimosi būdus. Nurodo, kuo skiriasi diploidinis ir haploidinis chromosomų rinkinys. Sieja žinias apie ląstelių dalijimąsi su žmogaus gyvenimo ciklu.
4. Genai ir paveldimumas	Grynoji linija, aleliai, dominuojantysis ir recesyvusis aleliai, homozigotiniai ir heterozigotiniai individai, kryžminimas, monohibridinis kryžminimas, fenotipas, genotipas.	Vadovėlis, 17 p., 1–5 užd., 19 p. 6–9, 12 užd.	Vadovėlis, 19 p., 10, 11 užd.	Naudoja naminių gyvūnų veisimo pavyzdžius grynosios linijos sąvokai paaiškinti. Žino, kad aleliai yra skirtingos to paties geno formos. Skiria dominuojantįjį ir recesyvųjį alelius. Paaiškina, kaip alelių poros lemia organizmo požymius. Požymių paveldėjimui paaiškinti naudoja papraščiausius monohibridinio kryžminimo pavyzdžius, analizuoja schemas. Skiria genotipą nuo fenotipo.
5. Kas lemia lytį?	Lytinės chromosomos, X chromosoma, Y chromosoma, SRY genas.	Vadovėlis, 21 p., 1–6 užd.	Vadovėlis, 21 p., 7 užd.	Palygina vyro ir moters chromosomų rinkinį, randa lytines chromosomas. Paaiškina, kas lemia kūdikio lytį. Nurodo, kodėl berniukų ir mergaičių gimsta maždaug po lygiai.
6. Mutacijos	Mutacijos, Dauno sindromas, albinizmas, albinosai, paveldimosios ligos, Cistinė fibrozė, Hantingtono liga, vėžinės ligos, piktybinis navikas, metastazės, mutagenai.	Vadovėlis, 25 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 25 p., 11 užd.	Apibūdina mutacijas, kaip negrįžtamuosius genų arba chromosomų pokyčius. Pateikia mutacijų pavyzdžių. Įvardija kelias paveldimąsias ligas (cistinę fibrozę, Hantingtino ligą), nusako jų paveldėjimą. Vėžinių ligų atsiradimą sieja su genų mutacijomis. Įvardija pagrindines mutagenų grupes.
7. Kintamumas	Paveldimasis ir nepaveldimasis kintamumas, tolygusis ir netolygusis požymiu kitimas.	Vadovėlis, 28 p., 1–7 užd., 29 p., laboratorija „Kintamumas“, 3 darbas.	Vadovėlis, 29 p., laboratorija „Kintamumas“, 1–2 darbas.	Apibūdina paveldimąjį ir nepaveldimąjį kintamumą. Nurodo po kelias abiejų rūšių kintamumo priežastis. Skiria tolygųjį ir netolygųjį požymių kitimą. Sudaro ir analizuoja kintamumo kreives.
8. Gamtinė atranka	Gamtinė atranka.	Vadovėlis, 31 p., 1,2, 4–7 užd.	Vadovėlis, 31 p., 3 užd.	Apibrėžia gamtinės atrankos procesą, pateikia pavyzdžių iš gyvosios gamtos. Suvokia ir paaiškina mutacijų svarbą gamtinei atrankai.
9. Evoliucija	Evoliucija, Ž. Lamarkas, Č. Darvinas, gamtinė atranka, kova už būvį, paveldimasis kintamumas, stipriausiųjų išlikimas.	Vadovėlis, 34 p., 1,2, 4–8 užd.	Vadovėlis, 31 p., 3 užd.	Palygina Lamarko ir Darvino evoliucijos teorijas. Apibūdina gamtinę atranką kaip evoliucijos varomąją jėgą. Suvokia, kad organizmai prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų ir perduoda naudingus požymius palikuonims, todėl rūšys kinta. Pateikia evoliucijos pavyzdžių.
10. Evoliucijos įrodymai	Fosilijos, homologiniai ir analoginiai organai, konvergencija, rudimentai, atavizmai, pereinamosios formos.	Vadovėlis, 37 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 37 p., 11, 12 užd.	Suvokia, kad evoliucija vyksta lėtai. Apibūdina fosilijas kaip evoliucijos įrodymą, pateikia kitų netiesioginių evoliucijos įrodymų. Evoliucijos teorijos pagrindimui naudoja argumentus.
11. Naujų rūšių susidarymas	Vaisingi ir nevaisingi palikuonys, biologinė ir geografinė izoliacija, arealas, porūšis.	Vadovėlis, 41 p., 1–7 užd.	Vadovėlis, 41 p., 8 užd.	Apibrėžia rūšies sąvoką. Pateikia biologinės ir geografinės izoliacijos pavyzdžių. Apibendrintai paaiškina, kaip susidaro naujos rūšys. Suvokia, kad bioįvairovė yra evoliucijos rezultatas.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 42–44 p.

2 skyrius: Biotechnologijos Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Kas yra biotechnologijos?	Fermentacija, fermenteriai, biotechnologijos.	Vadovėlis, 47 p., 1–5 užd.	Vadovėlis, 52 p., metodas „Kam pirkti, jeigu galima pasigaminti!“. Atsinešti pagaminto jogurto į kitą pamoką.	Apibrėžia, kas yra biotechnologijos, nusako sritis, kuriose jos taikomos. Paaiškina, kodėl biotechnologiniuose procesuose labai dažnai naudojami mikroorganizmai. Nusako fermenterio sandarą ir veikimo principą. Įvertina biotechnologijų naudą.
2. Fermentavimo produktai	Alkoholinis rūgimas, glitimas, laktozė, pienarūgštis rūgimas, koaguliacija.	Vadovėlis, 51 p., 1–10 užd., 53 p., laboratorija „Alkoholinis rūgimas“, 2 darbas.	Vadovėlis, 53 p., laboratorija „Alkoholinis rūgimas“, 1, 3, 4 darbai.	Apibūdina alkoholinį rūgimą kaip energijos gavimo būdą esant deguonies trūkumui. Stebi alkoholinį rūgimą, nurodo žaliavas ir produktus. Paaiškina, kaip šis procesas naudojamas alaus, kepinių gamyboje. Nusako, kaip vyksta pienarūgštis rūgimas, paaiškina jo naudojimą jogurto ir sūrio gamyboje. Nusako acto ir sojų padažo gamybą.
3. Kloanvimas	Klonai, klonavimas, mikrodauginimas, audinių kultūra, gemalų dalijimas, pakaitinė motina, reprodukcinis klonavimas, kamieninės ląstelės, terapinis klonavimas	Vadovėlis, 56 p., 1–7, 9 užd.	Vadovėlis, 56 p., 8 užd.	Apibūdina klono sąvoką. Įvardija augalų klonavimo būdus, nurodo panaudojimą. Paaiškina, kodėl gyvūnus sudėtinga klonuoti. Nagrinėja gemalų dalijimo ir reprodukcinio klonavimo būdus, aptaria jų naudą, nurodo trūkumus. Pasisako žmogaus klonavimo klausimu. Paaiškina, kaip klonavimas gali būti naudojamas gydymo tikslams.
4. Genų inžinerija	Genų inžinerija, genetiškai modifikuoti organizmai, genų terapija.	Vadovėlis, 57 p., 1–3 užd., 59 p., 4–7, 9 užd., susiskirstymas į komandas.	Vadovėlis, 59 p., 8 užd., pasiruošimas debatams.	Apibūdina genetiškai modifikuotų (GM) organizmų kūrimą. Įvardija GM organizmų panaudojimo sritis. Analizuoja GM organizmų naudą ir galimą žalą. Analizuoja genų terapiją, įvertina šio ir kitų genetinių metodų taikymo perspektyvas.
5. Debatai „GM organizmai – naudingi ar žalingi?“		Vadovėlis, 60 p., metodas „Debatai – už ir prieš“		Moka rasti ir atrinkti reikiamą informaciją. Žino debatų taisykles ir jų laikosi. Argumentuotai diskutuoja apie GM produktų gerąsias savybes ir keliamus pavojus. Įvertina diskusijos dalyvių pasisakymus.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 62–64 p.

3 skyrius: Organizmai ir aplinka Siūlomas pamokų skaičius: 13 pamokų
Pamokos tema		Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Aplinka	Biosfera, augavietė, buveinė, bendrija, ekologinė niša, aplinkos veiksniai: biotiniai ir abiotiniai.		Vadovėlis, 68 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 69 p., laboratorija „Abiotiniai ir biotiniai veiksniai“, 1–4 darbai.	Paaiškina pagrindines ekologijos sąvokas. Įvardija svarbiausius biotinius ir abiotinius veiksnius, nurodo, kaip jie veikia gyvuosius organizmus.
2. Organizmų pasiskirstymas Žemėje	Biomai, vertikalusis zoniškumas		Vadovėlis, 72 p., 1–4, 6, 7 užd.	Vadovėlis, 72 p., 5 užd.	Nurodo organizmų pasiskirstymo Žemėje dėsningumus, įvardija priežastis. Apibūdina svarbiausius biomus. Paaiškina vertikaliojo poniškumo reiškinį.
3. Prisitaikę išgyventi ekstremaliomis sąlygomis			Vadovėlis, 77 p., 1–9 užd.	Vadovėlis, 77 p., 10 užd.	Paaiškina, kaip šaltosiose ir karštosiose dykumose gyvenantys organizmai yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Pateikia pavyzdžių.
4. Mitybos ryšiai ir energija	Mitybos lygmuo, biomasė, ekologinės piramidės, skaičių ir biomasės piramidė.		Vadovėlis, 80 p., 1–7, 9 užd., 81 p., metodas „Energijos srautų diagramos braižymas“.	Vadovėlis, 80 p., 8 užd.	Paaiškina energijos perdavimą ir nuostolius mitybos grandinėse. Nagrinėja ekologines piramides, skiria skaičių ir biomasės piramides. Pritaiko žinias apie energijos perdavimą mitybos grandinėse aiškinant žmonijos aprūpinimo maistu problemą. Braižo energijos srautų diagramas.
5. Dirvožemis	Humusas, durpės.		Vadovėlis, 85 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 85 p., 11 užd., 86, 87 p., metodas „Dirvožemio gyventojų tyrimas ir atpažinimas“.	Paaiškina dirvožemio susidarymą. Apibūdina dirvožemio sudėtį, nurodo mineralinių dalelių ir humuso reikšmę. Paaiškina dirvožemio išplovimo ir įmirkimo reiškinius. Moka aptikti ir atpažinti dirvožemio organizmus. Etiškai elgiasi su pagautais gyvūnais.
6. Skaidymas ir ciklai	Anglies ir azoto ciklai, nitrifikuojančios, azotą fiksuojančios ir denitrifikuojančios bakterijos.		Vadovėlis, 89 p., 1–6 užd., 90 p., 7–9 užd.	Vadovėlis, 90 p., 10 užd.	Apibūdina organinių medžiagų skaidymo procesą. Sudaro kelias skaidymo grandines. Įvardija gyvybei svarbiausius elementus. Suvokia, kad medžiagos ekosistemose juda cikliškai. Naudojantis iliustracijomis nusako anglies ir azoto apytaką biosferoje.
7.Gamtinės populiacijos	Populiacijos dydis ir tankis, gimstamumas, mirtingumas, imigracija, emigracija, aplinkos pasipriešinimas ir talpa.		Vadovėlis, 95 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 96 p., metodas „Populiacijų skaičiavimas“.	Įvardija pagrindinius populiacijos rodiklius. Paaiškina populiacijos dydžio kitimo priežastis. Analizuoja populiacijos dydžio kreives. Remiantis pavyzdžiais paaiškina, kaip aplinka priešinasi populiacijos augimui, pateikia pavyzdžių. Analizuoja plėšrūno ir grobio populiacijos dinamiką. Nustato pasirinktos populiacijos rodiklius.
8. Žmonių populiacija	Demografinis sprogimas, gyventojų amžiaus piramidė, demografinė politika.		Vadovėlis, 101 p., 1–9 užd.	Vadovėlis, 101 p., 10 užd.	Įvardija žmonių populiacijos spartaus augimo priežastis. Apibūdina regioninius žmonių populiacijos augimo skirtumus, nurodo priežastis. Analizuoja gyventojų amžiaus piramidę, apibūdina populiacijos struktūrą. Analizuoja įvairių šalių demografinę politiką, pasisako aktualiais demografijos klausimais.
9. Kaip pasigaminti daugiau maisto?	Produktyvioji žemdirbystė, pesticidai, insekticidai, fungicidai, herbicidai, monokultūra, drėkinimo sistemos, druskėjimas, organinės, žaliosios ir neorganinės trąšos.		Vadovėlis, 104 p., 1–9, 11 užd.	Vadovėlis, 104 p., 10 užd.	Suvokia, kodėl žmonijai reikia vis daugiau maisto. Įvardija pagrindinius kultūrinių augalų, galvijų, naminių paukščių produktyvumo didinimo būdus. Įvertina monokultūros, dirvos drėkinimo, pesticidų, trąšų naudojimo privalumus ir trūkumus.
10. Žmonijos poveikis aplinkai	Atsinaujinantieji, neatsinaujinantieji ištekliai, iškastinis kuras.		Vadovėlis, 108 p., 1–4, 6, 7 užd.	Vadovėlis, 108 p., 5 užd.	Apibūdina žmonijos poveikį biosferai. Analizuoja atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimą. Konkrečiais pavyzdžiais iliustruoja, kaip žmonės keičia kraštovaizdį.
11.Atmosferos tarša	Šiltnamio efektas, šiltnamio dujos, pasaulinis atšilimas, ozono sluoksnis, ozono skylė, chlorfluorangliavandeniliai.		Vadovėlis, 111 p., 1–8, 10, 11 užd.	Vadovėlis, 111 p., 9 užd.	Įvardija pagrindinius atmosferos teršalus ir teršėjus. Naudojantis schema, paaiškina šiltnamio efektą. Pasaulinį atšilimą sieja su padidėjusiu šiltnamio dujų (CO2 ir CH4) išskyrimu. Nusako ozono sluoksnio reikšmę gyvybei. Paaiškina ozono skylių susidarymą. Analizuoja pasaulinio atšilimo ir ozono sluoksnio plonėjimo padarinius.
12. Rūgštieji krituliai ir smogas	Rūgštieji krituliai, smogas, fotocheminis smogas.		Vadovėlis, 115 p., 1–8 užd.	Vadovėlis, 116, 117 p., metodas „Oro taršos nustatymas pagal kerpes“.	Paaiškina rūgščiųjų kritulių susidarymą ir poveikį aplinkai. Nurodo, kokių priemonių imtasi rūgštiesiems krituliams sumažinti. Paaiškina smogo susidarymą. Skiria žiemos ir vasaros (fotocheminį) smogą. Apibūdina smogo poveikį žmogaus sveikatai. Nurodo, kaip galima išvengti smogo padarinių. Pagal bioindikatorius (kerpes) nustato oro taršą gyvenamojoje vietovėje.
13. Vandenų tarša	Savaiminis apsivalymas, eutrofikacija, sunkieji metalai, bioakumuliacija.		Vadovėlis, 120 p., 1–10 užd.	Vadovėlis, 121 p., laboratorija „Vandens taršos matavimas“, 1, 2 darbai.	Įvardija pagrindinius vandens teršalus ir teršėjus. Paaiškina savaiminio vandens apsivalymo reiškinį upėje. Įvardija eutrofikacijos priežastis ir pasekmes. Apibūdina naftos išsiliejimų žalą vandens organizmams. Žino, kad sunkieji metalai ir pesticidai gali migruoti mitybos grandinėmis ir kauptis gyvuosiuose organizmuose. Naudojantis bioindikatoriais įvertina upelio (upės) taršą.
Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra	Vadovėlis, 122–124 p.

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė