Teminis
planas vadovėliui BIOS 9
Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė
BRIEDIS, 2010
1 skyrius: LĄSTELĖ IR GYVYBINIAI PROCESAI Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos tema |
Sąvokos
|
Praktinė veikla |
Namų darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Organizmų
cheminė sudėtis |
Organinės
ir neorganinės medžiagos, monosacharidai (gliukozė, fruktozė), disacharidai
(maltozė, sacharozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė),
glicerolis, riebalų rūgštys, aminorūgštys, denatūracija. |
Vadovėlis,
10 p., 18 užd., 11 p., laboratorija Organinių medžiagų savybės, 1 darbas. |
Vadovėlis,
11 p., laboratorija Organinių medžiagų savybės, 2, 3 darbai. |
Žino
žmogaus kūno cheminę sudėtį. Apibūdina organinių medžiagų (angliavandenių,
riebalų, baltymų) savybes, nurodo paskirtį. Angliavandenius skirsto į
monosacharidus, disacharidus ir polisacharidus. Suvokia baltymo denatūraciją
kaip negrįžtamą erdvinės struktūros pokytį. Įvardija organizmui reikšmingas
vandens savybes. |
2.
Ląstelės sandara |
Ląstelės
membrana, ląstelės sienelė, citoplazma, branduolys, mitochondrija, plastidės
(chloroplastas, chromoplastas), vakuolė, endoplazminis tinklas, Goldžio
aparatas, ribosoma, lizosoma, organelė, prokariotai, eukariotai, plazmidė. |
Vadovėlis,
14 p., 110 užd., 15 p., laboratorija Gyvūninės ir augalinės ląstelės. |
|
Apibendrina
gyvūninės ir augalinės ląstelės panašumus bei skirtumus. Įvardija ląstelės
dalių ir smulkesnių darinių (organelių) funkcijas. Apibūdina eukariotinę
ląstelę. Palygina eukariotinę ir
gyvūninę (arba augalinę) ląstelę. |
3. Medžiagų
ir energijos apykaita ląstelėse |
Medžiagų
apykaita, sintezė, skaidymas, fotosintezė, tilakoidai, kvėpavimas. |
Vadovėlis,
16, 17 p., 16, 810 užd. |
Vadovėlis,
17 p., 7 užd. |
Palygina
sintezės ir skaidymo reakcijas, nurodo šių procesų ryšį. Užrašo fotosintezės
ir kvėpavimo reakcijų lygtis, nurodo žaliavas bei produktus. |
4.
Fermentai |
Fermentas,
aktyvusis centras, substratas, produktas, biologinis katalizatorius, maltazė,
katalazė, optimali temperatūra. |
Vadovėlis,
19 p., 18 užd., 20 p. laboratorija Fermentų veikimas ir savybės. |
|
Įvardija
pagrindinius fermentų kontroliuojamus procesus. Paaiškina fermento veikimo
principą. Palygina sintetinančiojo ir skaidančiojo fermento veiklą. Žino,
kaip sudaromi fermentų pavadinimai. Apibūdina fermentų savybes. |
5. Medžiagų
pernaša į ląstelę ir iš jos |
Difuzija,
koncentracijos gradientas, osmosas, hemolizė, aktyvioji pernaša, endocitozė,
egzocitozė, fagocitozė. |
Vadovėlis,
23 p., 19 užd. |
|
Vartodamas
sąvoką koncentracijos gradientas paaiškina difuziją. Osmosą analizuoja kaip
vandens difuziją. Apibūdina aktyviąją pernašą. Palygina endocitozę ir
egzocitozę. |
6. Nuo
ląstelės iki organizmo |
Epitelinis,
jungiamasis, raumeninis, nervinis audinys, organas, organų sistema,
transplantacija, donoras, recipientas, atmetimo reakcija. |
Vadovėlis,
26 p., 19 užd. |
|
Nurodo kelių
rūšių ląstelių specializaciją. Įvardija ir apibūdina pagrindines audinių
grupes. Nurodo žmogaus organų sistemas ir jų funkcijas. Žino dažniausiai
persodinamus organus ir audinius. Supranta organų persodinimo problemas. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
2830 p. |
2 skyrius: MITYBA IR VIRŠKINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Maistas
energijos šaltinis |
Energinė vertė,
kalorimetras, maisto medžiagos, pagrindinė medžiagų apykaita (PMA), paros
energijos poreikis (PEP). |
Vadovėlis,
33, 34 p., 112 užd. |
Vadovėlis,
35 p., metodas Energijos poreikių skaičiavimas. |
Paaiškina
maisto svarbą organizmui. Nurodo pagrindinius organizmo energijos šaltinius.
Žino, kaip nustatoma maisto energinė vertė. Nurodo, kokiems procesams
organizmas eikvoja energiją. Įvertina skirtingų žmonių energijos poreikius.
Apskaičiuoja PMA ir PEP. |
2. Maisto
produktų sudėtis |
Maistinė
vertė, skaidulinės medžiagos, sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys,
cholesterolis, nepakeičiamosios aminorūgštys, biologinė vertė, |
Vadovėlis,
38 p., 17 užd., 39 p., laboratorija Maisto produktų tyrimas. |
Vadovėlis,
38 p., 8 užd. |
Analizuoja
produkto maistinę vertę. Nurodo maisto produktų, kurie turi daug
angliavandenių, riebalų, baltymų. Apibūdina baltymų panaudojimą organizme.
Lygina baltymų biologinę vertę. Nurodo kelis daug skaidulinių medžiagų
turinčius produktus. Geba produktuose nustatyti maisto medžiagas. |
3. Vitaminai
ir mineralai |
Vitaminai,
mineralai, antioksidantai, laisvieji radikalai, avitaminozė, hipervitaminozė,
makroelemantai, mikroelementai. |
Vadovėlis,
42, 43 p., 19 užd., 44 p., laboratorija Vitaminas C, 14 darbai. |
Vadovėlis,
44 p., laboratorija Vitaminas C, 5 darbas. |
Apibūdina
vitaminus. Žino svarbiausius vitaminus, įvardija jų paskirtį žmogaus
organizme. Apibūdina skorbutą, rachitą arba kitą avitaminozę. Paaiškina
vitaminų kaip antioksidantų vaidmenį. Žino svarbiausius mineralus, įvardija
jų paskirtį žmogaus organizme. |
4. Kaip
sveikai maitintis? |
Visavertė
mityba, sveikos mitybos ratas, greitasis maistas. |
Vadovėlis,
48 p., 19 užd. |
|
Paaiškina,
kas yra visavertė mityba. Analizuoja sveikos mitybos ratą. Komentuoja mitybos
taisykles. Nurodo nėščiųjų, žindyvių ir vaikų mitybos ypatumus. Kritiškai
vertina greitąjį maistą. |
5. Svorio
problemos ir mitybos sutrikimai |
Antsvoris,
nutukimas, kūno masės indeksas (KMI), dieta, anoreksija, bulimija. |
Vadovėlis,
51, 52 p., 19 užd. |
Vadovėlis,
53 p., metodas Kūno masės indekso skaičiavimas. |
Analizuoja
nutukimo priežastis. Argumentuotai paaiškina nutukimo žalą organizmui. Nurodo
ir paaiškina svorio metimo būdus. Žino anoreksijos ir bulimijos požymius.
Supranta mitybos sutrikimų priežastis. Apskaičiuoja ir įvertina KMI. |
6. Fermentai
ir virškinimas |
Virškinimas,
virškinimo traktas, virškinimo liaukos, seilės, skrandžio sultys, tulžis,
kasos sultys, virškinimo fermentai, karbohidrazės, lipazės, proteazės,
amilazė, maltazė, pepsinas, tripsinas, peptidazė, emulgavimas. |
Vadovėlis,
57 p., 19 užd. |
|
Analizuoja
virškinimo trakte vykstančius cheminius ir mechaninius procesus. Pateikia
angliavandenius, riebalus ir baltymus skaidančių fermentų pavyzdžių. Įvardija
galutinius virškinimo produktus. |
7.
Virškinimas iš arčiau |
Burnos ertmė,
seilių liaukos, ryklė, stemplė, kepenys, skrandis, kasa, storoji žarna
(akloji, gaubtinė, tiesioji žarnos, kirmėlinė atauga), plonoji žarna
(dvylikapirštė, klubinė žarnos),
išeinamoji anga, peristaltika, raukai. |
Vadovėlis,
61 p., 19 užd., 62 p., laboratorija Virškinimas. |
|
Įvardija
virškinimo trakto dalis ir greta esančias virškinimo liaukas. Paaiškina
rijimo refleksą. Apibūdina virškinimą burnoje, skrandyje, dvylikapirštėje
žarnoje. Paaiškina maisto slinkimą virškinimo traktu, nurodo skaidulinų medžiagų
svarbą šiam procesui. |
8.
Įsiurbimas ir kepenų veikla |
Įsiurbimas,
žarnų gaureliai, mikrogaureliai, žarnų sultys, apendicitas. |
Vadovėlis,
65, 67 p., 111 užd. |
|
Nurodo,
kaip klubinė žarna prisitaikiusi įsiurbti maisto molekules. Aiškindamas
įsiurbimo procesą vartoja difuzijos ir aktyviosios pernašos sąvokas. Žino,
kad vanduo įsiurbiamas gaubtinėje žarnoje, suvokia šio proceso svarbą. Paaiškina,
kodėl visas kraujas iš žarnyno teka pro kepenis. Nurodo svarbiausias kepenų
funkcijas. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
6870 p. |
3 skyrius: MEDŽIAGŲ PERNAŠA IR KVĖPAVIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Kraujo sudėtis ir savybės |
Kraujo
plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai, kraujo forminiai elementai,
hemoglobinas, oksihemoglobinas, arterinis ir veninis kraujas, mažakraujystė,
kraujo krešėjimas, fibrinas, fibrinogenas, kraujo serumas. |
Vadovėlis,
74 p., 111 užd., 83 p., laboratorija Kraujo mėginio tyrimas. |
|
Įvardija
kraujo funkcijas. Apibūdina kraują kaip skystą jungiamąjį audinį, žino kraujo
sudėtį. Apibūdina kraujo sudėtinių dalių paskirtį. Suvokia, kaip organizme
vyksta deguonies pernaša. Skiria arterinį kraują nuo veninio. Apibendrintai
paaiškina, kaip kreša kraujas. |
2.
Širdies sandara ir darbas |
Širdiplėvė,
vena, arterija, vainikinės arterijos, prieširdis, skilvelis, burinis
vožtuvas, pusmėnulinis vožtuvas, širdies darbo ciklas, diastolė, sistolė,
ritmo vedlys, elektrokardiograma (EKG), širdies stimuliatorius, širdies
ūžesiai. |
Vadovėlis,
78 p., 19 užd., 83 p., laboratorija Širdies garsai. |
|
Nusako
širdies vietą žmogaus kūne. Nagrinėja širdies sandarą. Aiškina, kaip pro
širdį teka kraujas. Nurodo širdies vožtuvų paskirtį. Nagrinėja širdies darbo
ciklą. Apibendrintai paaiškina širdies plakimo valdymą ir elektrokardiogramos
užrašymą. Žino galimą širdies ūžesių priežastį. |
3.
Kraujotakos ir limfinė sistemos |
Mažasis
ir didysis apytakos ratai, arteriolės, kraujospūdis, pulsas, kapiliarai,
audinių skystis, venulės, limfagyslės, limfa, limfmazgiai, blužnis. |
Vadovėlis,
81 p., 19 užd., 82 p., metodas Kraujospūdžio matavimas, 83 p.,
laboratorija Venos. |
Vadovėlis,
83 p., laboratorija Skirtingos rankos. |
Apibūdina
kraujo cirkuliaciją žmogaus organizme. Palygina arterijos, kapiliaro ir venos
sandarą. Išmatuoja kraujospūdį. Paaiškina kraujotakos ir limfinės sistemos
ryšį. Įvardija limfinės sistemos funkcijas. |
4.
Širdies ir kraujagyslių ligos |
Aterosklerozė,
trombozė, širdies išeminė liga, infarktas, insultas. |
Vadovėlis,
85 p., 18 užd. |
|
Paaiškina
aterosklerozės vystymąsi ir trombozę. Suvokia, kaip įvyksta infarktas,
insultas. Įvardija širdies ir kraujagyslių ligų pagrindinius rizikos
veiksnius. |
5.
Kvėpavimo takai ir plaučiai |
Nosies
ertmė, burna, antgerklis, gerklos, nosies kriauklės, čiaudėjimas, kosėjimas,
bronchai, bronchiolės, alveolės, trachėja, plaučiai, diafragma, balso
klostės, balso plyšys. |
Vadovėlis,
88 p., 110 užd. |
|
Išvardija
kvėpavimo takų sudedamąsias dalis ir jų funkcijas. Nurodo čiaudėjimo ir kosėjimo
refleksų naudą. Paaiškina balso susidarymą. |
6.
Plaučių vėdinimas ir dujų apykaita |
Plaučių
vėdinimas, tarpšonkauliniai raumenys, diafragma, krūtinplėvė, krūtinplėvės
ertmė, kvėpuojamasis tūris, gyvybinė plaučių talpa, kvėpavimo dažnis,
spirometras, spirograma, dujų apykaita. |
Vadovėlis,
91 p., 110 užd., 92 p., laboratorija Kvėpavimas, 93 p., metodas Pirmosios
pagalbos teikimas. |
|
Paaiškina
kvėpavimo judesius ir plaučių vėdinimą. Geba išmatuoti kvėpavimo rodiklius,
pavyzdžiui, kvėpavimo dažnį. Analizuoja spirogramą. Paaiškina dujų apykaitą
alveolėje. Įvardija plaučių kvėpuojamojo paviršiaus ypatybes. Palygina
įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtį. Žino, kaip suteikiama pirmoji pagalba. |
7.
Aerobinis ir anaerobinis kvėpavimas |
Aerobinis
ir anaerobinis kvėpavimas, deguonies skola. |
Vadovėlis,
95 p., 18 užd. |
|
Palygina
aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Nurodo po kelias aerobines ir anaerobines
veiklas. Apibūdina organizmo atsaką į fizinį krūvį. Paaiškina, kaip susidaro
ir likviduojama deguonies skola. |
8.
Rūkymas pavojingas malonumas |
Nikotinas,
anglies monoksidas, derva, cianido rūgštis, amoniakas, kancerogeninės
medžiagos, plaučių vėžys, piktybinis navikas, lėtinis bronchitas, emfizema,
pasyvusis rūkymas. |
Vadovėlis,
98 p., 18 užd., 99 p., metodas Rūkymui ne!. |
|
Išvardija
sveikatai kenksmingas tabako dūmų sudedamąsias dalis, nurodo jų poveikį.
Supranta, kad rūkymas pagrindinė plaučių vėžio, lėtinio bronchito ir
emfizemos priežastis. Suvokia pasyviojo rūkymo padarinius. Kritiškai vertina
rūkymą, geba atsispirti draugų spaudimui. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
100102 p. |
4 skyrius: ORGANIZMAI IR APLINKA Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1. Oda
ir jos dariniai |
Antodis,
tikroji oda, poodis, kolagenas, melaninas, keratinas, plauko maišelis, plauko
šaknis, prakaito ir riebalų liaukos. |
Vadovėlis,
105, 106 p., 112 užd. |
|
Nurodo
odos funkcijas. Apibūdina odos savybes ir sandarą. Paaiškina odos pigmentinių
ląstelių apsauginę funkciją. Apibūdina nagų ir plaukų sandarą bei funkcijas.
Paaiškina odos liaukų paskirtį. |
2. Odos
priežiūra |
Inkštiras,
spuogas, odos nudegimas, odos tipai, apsaugos nuo saulės faktorius. |
Vadovėlis,
109 p., 17 užd. |
Vadovėlis,
109 p., 8 užd. |
Žino
svarbiausias odos priežiūros priemones, tinkamai jas naudoja. Paaiškina
inkštirų ir spuogų susidarymą. Žino, kaip išvengti odos nudegimo. Pagal
aprašymą nustato odos tipą. |
3. Kaulų
sandara ir augimas |
Ilgieji,
trumpieji ir plokštieji kaulai, antkaulis, tankioji ir akytoji medžiaga,
osteonas, geltonieji ir raudonieji kaulų čiulpai, kaulo skilimas, uždarasis
ir atvirasis kaulo lūžis, augimo plokštelės. |
Vadovėlis,
113 p., 18 užd. |
|
Skirsto
kaulus į grupes. Palygina kaulinio ir kremzlinio audinių sandarą, savybes.
Apibūdina ilgojo kaulo sandarą. Įrodo, kad kaulas yra gyvas organas. Žino
svarbiausias kaulų traumas. Paaiškina, kaip kaulas ilgėja ir storėja. |
4. Griaučiai |
Ašiniai
ir galūnių griaučiai, kaukolė, momenėliai, stuburas, slanksteliai,
kryžkaulis, uodegikaulis, krūtinės ląsta (krūtinkaulis, šonkauliai), pečių
lankas (raktikaulis, mentė), rankos kaulai (žastikaulis, alkūnkaulis,
stipinkaulis, plaštakos kaulai), dubens lankas (dubenkaulis), kojos kaulai
(šlaunikaulis, blauzdikaulis, šeivikaulis, pėdos kaulai), nepaslanki, pusiau
paslanki ir paslanki kaulų jungtis. |
Vadovėlis,
116 p., 19 užd. |
|
Skiria
ašinius ir galūnių griaučius. Įvardija svarbiausius kaulus. Nurodo tris kaulų
jungčių grupes, pateikia pavyzdžių. Palygina naujagimio ir suaugusio žmogaus
kaukolę. Žino stuburo sandaros ypatumus. Palygina rankos ir kojos kaulus.
Apibrėžia griaučių funkcijas. |
5. Sąnariai |
Sąnario
galva, sąnario duobė, sąnarinė ertmė, sąnario kapsulė, sąnario tepalas,
sąnario raiščiai, meniskai, girnelė, ašinis, ritininis, balninis ir rutulinis
sąnariai, sąnario panirimas ir išnirimas, artritas, artrozė. |
Vadovėlis,
119 p., 18 užd. |
Vadovėlis,
120 p., laboratorija Sąnariai. |
Žino
tipinio sąnario sandarą. Nurodo sąnario sudėtinių dalių paskirtį. Savo kūne
randa įvairių rūšių sąnarių. Išvardija sąnarių traumas ir degeneracines
ligas, nurodo jų priežastis. |
6. Raumenys
ir jų darbas |
Širdies
skersaruožis, griaučių skersaruožiai ir lygieji raumenys, sausgyslė,
lenkiamasis ir tiesiamasis raumuo, raumenys antagonistai, raumenų skaidulos,
raumenų skaidulų pluoštai, miofibrilės. |
Vadovėlis,
123 p., 17, 9 užd., 124 p., laboratorija Raumeninis audinys, Sverto
taisyklės taikymas, 125 p., metodas Pirmoji pagalba patyrus traumą. |
Vadovėlis,
123 p., 8 užd., 124 p., laboratorija Deltinis raumuo, Raumens nuovargis. |
Išvardija
ir apibūdina raumenų rūšis. Paaiškina raumenų darbą remdamasis raumenų
antagonistų veikla. Taiko sverto taisyklę raumenų ir griaučių sąveikai
apibūdinti. Žino raumens sandarą. Žino, kaip suteikiama pirmoji pagalba
patyrus traumą. |
7. Kodėl
reikia sportuoti? |
|
Vadovėlis,
127 p., 16 užd., 128 p., metodas Ištvermės ugdymo programa. |
Vadovėlis,
129 p., laboratorija Ištvermės testai. |
Nurodo
reguliaraus fizinio krūvio poveikį raumenims. Įvardija treniruoto organizmo
požymius. Supranta reguliaraus fizinio krūvio naudą. Sudaro treniruočių planą
ir ryžtasi ugdyti ištvermę. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
130132 p. |
5 skyrius: NERVŲ SISITEMA IR KOORDINAVIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 12 pamokų |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Nervų sistema |
Centrinė
nervų sistema (CNS), galvos ir nugaros smegenys, periferinė nervų sistema,
nervai, neuronai, nervinis impulsas, receptoriai (mechano-, chemo-, termo-,
foto-, skausmo), jutimo organai, mielino dangalas, jutiminiai ir judinamieji
neuronai, mediatoriai. |
Vadovėlis,
142, 144 p., 19, 11 užd. |
Vadovėlis,
144 p., 10 užd. |
Žino
nervų sistemos sandarą ir paskirtį. Savais žodžiais paaiškina nervinio
impulso susidarymą ir sklidimą. Išvardija žmogaus jutimo organus, receptorių
rūšis, registruojamus dirgiklius. Palygina jutiminį ir judinamąjį neuroną.
Paaiškina, kaip dirginimas sklinda per sinapsę. |
2.
Akis regos organas |
Odena,
gyslainė, tinklainė, junginė, krumplynas, krumplyno raištis, vyzdys, kameros
skystis, ragena, rainelė, lęšis, geltonoji dėmė, akloji dėmė, stiklakūnis,
kūgeliai, stiebeliai, mirksėjimas, adaptacija |
Vadovėlis,
148 p., 18 užd., 149 p., metodas Saugok akis!. |
Vadovėlis,
148 p., 9 užd. |
Apibūdina
regos organo sandarą, nurodo akies dalių paskirtį. Žino dviejų rūšių
fotoreceptorius. Įvardija akies išorinių apsauginių darinių funkcijas.
Paaiškina vyzdžio adaptacijos refleksą, nurodo jo svarbą. Paaiškina objekto
atvaizdo susidarymą tinklainėje, nustato akląją dėmę. Geba suteikti pirmąją
pagalbą patyrus akies traumą. |
3.
Akomodacija ir regos sutrikimai |
Akomodacija,
artimasis akomodacijos taškas, trumparegystė, toliaregystė, kontaktiniai
lęšiai. |
Vadovėlis,
151 p., 15 užd., 152 p., laboratorija Rega, 14 darbai. |
Vadovėlis,
152 p., laboratorija Rega, 5 darbas. |
Paaiškina,
kaip akis prisitaiko žiūrėti į tolimus ir artimus objektus. Nustato artimąjį
akomodacijos tašką. Paaiškina trumparegystę ir toliaregystę, žino, kaip
koreguojami regos sutrikimai. |
4.
Regime akimis ir smegenimis |
Erdvinis
matymas, regos kampas, daltonizmas, optinės apgaulės. |
Vadovėlis,
155 p., 17 užd. |
Vadovėlis,
155 p., 8 užd. |
|
5.
Ausis klausos ir pusiausvyros organas |
Išorinė,
vidurinė, vidinė ausis, ausies kaušelis, klausomoji landa, būgnelis,
klausomieji kauleliai, pusratiniai kanalai, ovalusis ir apvalusis langeliai,
prieangis, sraigė, ausies trimitas, ausų siera, pusiausvyros aparatas. |
Vadovėlis,
159 p., 19 užd., 160 p., laboratorija Klausa ir pusiausvyros jutimas, 13
darbai. |
Vadovėlis,
160 p., laboratorija Klausa ir pusiausvyros jutimas, 4 darbas. |
Apibūdina
klausos organo sandarą, nurodo ausies dalių paskirtį. Įvardija ausies
apsauginių darinių funkcijas. Paaiškina, kaip žmogus girdi ir jaučia
pusiausvyrą. |
6.
Uoslė, skonis ir kiti jutimai |
Uodžiamoji
gleivinė, skonio svogūnėliai, skonio sritys, spaudimo, šilumos, šalčio,
lytėjimo ir skausmo receptoriai. |
Vadovėlis,
164 p., 19 užd., 165 p., laboratorija Uoslė ir skonis, 1, 3, 4 darbai. |
Vadovėlis,
165 p., laboratorija Uoslė ir skonis, 2 darbas. |
Paaiškina
kaip žmogus užuodžia ir jaučia skonį. Nurodo uoslės ir skonio jutimų reikšmę.
Žino skonio rūšis. Liežuvyje apytiksliai parodo skonio sritis. Įvardija odos
receptorius, nurodo jų reikšmę. Žino odos receptorių pasiskirstymo
dėsningumus žmogaus kūne. |
7.
Nugaros smegenys ir refleksai |
Pilkoji,
baltoji medžiaga, nerviniai mazgai, receptorius, jutiminis, įterptinis,
judinamasis neuronas, efektorius, refleksas, reflekso lankas, nesąlyginiai
refleksai. |
Vadovėlis,
168 p., 19 užd., 169 p., laboratorija Refleksai, 14 darbai. |
Vadovėlis,
169 p., laboratorija Refleksai, 5, 6 darbai. |
Apibūdina
nugaros smegenų sandarą ir funkcijas. Analizuoja reflekso lanko schemą. Ištiria
ir paaiškina kelio girnelės (arba Achilo sausgyslės) refleksą. Pateikia
nesąlyginių refleksų pavyzdžių. |
8.
Galvos smegenys ir jų veikla |
Smegenų
žievė, didžiosios smegenys, didieji pusrutuliai, smegenėlės, pailgosios
smegenys, pogumburis, hipofizė, žieviniai centrai (sensoriniai, asociaciniai,
motoriniai), valingas veiksmas. |
Vadovėlis,
172 p., 1,2, 49 užd. |
Vadovėlis,
172 p., 3 užd. |
Nurodo,
kaip apsaugotos galvos smegenys. Apibūdina galvos smegenų sandarą ir
funkcijas. Įvardija tris žievinių centrų grupes, pateikia žievinių centrų
pavyzdžių. Paaiškina valingos veiklos mechanizmą. |
9.
Išmokimas ir atmintis |
Ivanas
Pavlovas, sąlyginis refleksas, išmokimas, atmintis (trumpalaikė ir
ilgalaikė), užmiršimas, mokymosi tipai (vizualinis, akustinis, motorinis). |
Vadovėlis,
175 p., 110 užd. |
Vadovėlis,
176 p., metodas Kaip įsiminti informaciją?. |
Pagal I.
Pavlovo eksperimentą paaiškina sąlyginio reflekso susidarymą. Palygina
sąlyginį ir nesąlyginį refleksą. Savais žodžiais paaiškina išmokimo ir
užmiršimo procesus. Apibūdina mokymosi tipus. Naudoja kelias įsiminimo
technikas. |
10.
Endokrininė sistema |
Nervinis,
hormoninis reguliavimas, endokrininė sistema, hormonai, belatakės liaukos,
skydliaukė, tiroksinas, gūžys (struma), užkrūčio liauka, antinksčiai,
adrenalinas, kiaušidės, sėklidės, hipofizė, kasa, insulinas, gliukagonas. |
Vadovėlis,
177, 179 p., 17, 9 užd. |
Vadovėlis,
179 p., 8 užd. |
Palygina
nervinį ir hormoninį organizmo funkcijų reguliavimą. Savais žodžiais
paaiškina hormonų veikimo principą. Įvardija svarbiausias belatakes liaukas
ir jų išskiriamus hormonus. Nurodo hipofizės reikšmę. Apibūdina adrenalino
poveikį organizmui. Pateikia hormoninės reguliacijos sutrikimų pavyzdžių. |
11.
Narkotinės medžiagos ir narkomanija |
Tolerancija,
priklausomybė, abstinencinis sindromas, narkomanija, haliucinacijos. |
Vadovėlis,
181 p., 15, 78 užd. |
Vadovėlis,
181 p., 6 užd. |
Paaiškina,
kaip formuojasi priklausomybė narkotinei medžiagai. Įvardija narkotinių
medžiagų grupes, žino jų poveikį organizmui. Suvokia narkotikų vartojimo
pavojų, nurodo padarinius. |
12.
Alkoholio vartojimas |
Etanolis
(etilo alkoholis), girtumas, alkoholizmas, kepenų cirozė. |
Vadovėlis,
182, 184 p., 18 užd. |
Vadovėlis,
184 p., 9 užd. |
Paaiškina,
kaip organizmas pasisavina ir šalina alkoholį. Nurodo žmogaus reakcijų
priklausymą nuo alkoholio kiekio organizme. Įvardija kelis ankstyvojo
alkoholizmo požymius. Apibūdina alkoholio ilgalaikio vartojimo padarinius.
Suvokia pavojų, kurį kelia apsvaigęs vairuotojas. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
186188 p. |
6 skyrius: HOMEOSTAZĖ IR ŠALINIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Pastovių sąlygų palaikymas |
Homeostazė,
grįžtamasis ryšys. |
Vadovėlis,
190 p., 16 užd. |
Vadovėlis,
190 p., 7 užd. |
Savais
žodžiais paaiškina homeostazės reikšmę. Nurodo svarbiausius rodiklius, kuriuos
privalo reguliuoti organizmas. Paaiškina grįžtamojo ryšio principą. |
2.
Kūno temperatūros reguliavimas |
Drebulys,
šilumos smūgis, hipotermija. |
Vadovėlis,
194 p., 111 užd. |
Vadovėlis,
195 p., metodas Einame į pirtį. |
Nurodo
pastovios kūno temperatūros palaikymo svarbą. Įvardija šiluminės energijos
gavimo ir praradimo būdus. Paaiškina kūno temperatūros palaikymo mechanizmą.
Nurodo organizmo perkaitimo ir atšalimo požymius. Paaiškina, kaip išvengti
šilumos smūgio. Žino, kaip saugiai kaitintis pirtyje. |
3.
Gliukozės kiekis kraujuje |
Insulinas,
gliukagonas, cukrinis diabetas (cukraligė). |
Vadovėlis,
197, 198 p., 1,2, 511 užd. |
Vadovėlis,
197, p., 3, 4 užd. |
Paaiškina
gliukozės kiekio kraujuje reguliavimo mechanizmą. Žino cukrinio diabeto
požymius. Nurodo, kaip kontroliuojama ši liga. |
4.
Šlapimo šalinimas |
Šlapimas
(pirminis, antrinis), inkstas, šlapimtakis, šlapimo pūslė, sutraukiamasis
šlaplės raumuo, šlaplė, nefronas, inksto kūnelis, dirbtinis inkstas,
hemodializė. |
Vadovėlis,
201 p., 17, 10 užd. |
Vadovėlis,
201 p., 8, 9 užd. |
Paaiškina,
kaip organizme susidaro šlapalas ir kodėl jį būtina šalinti. Apibūdina
šlapimo šalinimo sistemą ir nurodo jos dalių funkcijas. Naudodamasis
iliustracijomis paaiškina kraujo valymą nefrone ir dirbtiniame inkste. |
5.
Vandens kiekio reguliavimas |
Osmoreguliacija,
antidiurezinis hormonas (ADH), dehidratacija. |
Vadovėlis,
203 p., 17, 10 užd. |
Vadovėlis,
203 p., 8 užd. |
Paaiškina,
kaip organizmas palaiko vandens pusiausvyrą vidinėje terpėje. Nurodo ADH
vaidmenį šlapimo išskyrimo reguliavime. Įvardija dehidratacijos priežastis ir
požymius. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
204206 p. |
7 skyrius: INFEKCINĖS LIGOS IR IMUNITETAS Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Bakterinės ligos |
Patogeniniai
mikroorganizmai, inkubacinis laikotarpis, infekcijos nešiotojas. |
Vadovėlis,
210 p., 13, 59 užd. |
Vadovėlis,
210 p., 4 užd. |
Paaiškina
patogeninio mikroorganizmo sąvoką. Analizuoja bakterinės ligos eigą. Išvardija
kelias bakterines ligas, nurodo sukėlėjų plitimo būdus, inkubacinį
laikotarpį, ligos požymius. Išsamiai aprašo pasirinktą bakterinę ligą
(tonzilitą, salmoneliozę, tuberkuliozę arba stabligę). |
2.
Virusinės ligos |
Kapsidė,
epidemija, pandemija. |
Vadovėlis,
214 p., 18, 10 užd. |
Vadovėlis,
214 p., 9 užd. |
Žino
gripo viruso sandarą, paaiškina, kaip jis dauginasi. Išvardija kelias
virusines ligas, nurodo sukėlėjų plitimo būdus, inkubacinį laikotarpį, ligos
požymius. Išsamiai aprašo pasirinktą virusinę ligą (pūslelinę, peršalimą,
arba gripą). Žino, kaip elgtis susirgus gripu. Paaiškina epidemijos ir
pandemijos sąvokas. |
3.
Pirmuonys ir kirmėlės ligų sukėlėjai |
Maliarija,
plazmodijai, trichinos, trichineliozė, echinokokai, echinokokozė, galutinis
šeimininkas, tarpinis šeimininkas. |
Vadovėlis,
219 p., 19 užd. |
Vadovėlis,
220 p., metodas Referato rašymas. |
Įvardija
maliarijos sukėlėjus, nurodo, kaip jie plinta. Analizuoja plazmodijaus
vystymosi ciklą, lygina jį su ligos eigos kreive. Nurodo, kaip galima
užsikrėsti trichinomis ir echinokokais. Žino, kaip išvengti maliarijos,
trichineliozės ir echinokokozės. Paruošia referatą apie infekcinę ligą. |
4.
Imuninė sistema |
Imuninė
sistema, antigenai, fagocitai, limfocitai (B limfocitai, T limfocitai
pagalbininkai, T limfocitai žudikai), antikūnai. |
Vadovėlis,
223 p., 14, 6, 7 užd. |
Vadovėlis,
223 p., 5 užd. |
Žino apie
leukocitų diferenciaciją. Įvardija svarbiausių rūšių leukocitus, nurodo jų
funkcijas. Suvokia imuninės sistemos veikimo principus. Savais žodžiais
paaiškina, kaip imuninė sistema kovoja prieš gripo virusą. |
5.
Atsparumas infekcinėms ligoms |
Atminties
limfocitai, aktyvioji ir pasyvioji imunizacija, vakcinacija, vakcina,
imuninis serumas. |
Vadovėlis,
225, 226 p., 15, 79 užd. |
Vadovėlis,
226 p., 6 užd. |
Nurodo,
kaip įgyjamas imunitetas. Skiria aktyviąją ir pasyviąją imunizaciją.
Argumentuotai paaiškina, kodėl būtina skiepytis. |
6.
AIDS |
Žmogaus
imunodeficito virusas (ŽIV), įgytasis imuniteto stokos sindromas (AIDS), ŽIV
nešiotojas, sergantysis AIDS, lango periodas. |
Vadovėlis,
230 p., 19 užd. |
Vadovėlis,
231 p., metodas Socialinės reklamos analizė. |
Skiria
ŽIV nuo AIDS. Savais žodžiais paaiškina ŽIV veiklą organizme ir infekcijos
eigą. Žino ŽIV plitimo būdus. Komentuoja ŽIV/AIDS plitimo tendencijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Geba analizuoti socialinę reklamą. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
232234 p. |
8 skyrius: LYTIŠKUMAS, DAUGINIMASIS IR VYSTYMASIS Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos |
||||
Pamokos
tema |
Sąvokos
|
Praktinė
veikla |
Namų
darbų užduotys |
Pasiekimai
|
1.
Dauginimasis ir dauginimosi organai |
Gametos,
sėklidė, sėklidės prielipas, sėklinis latakas, kapšelis, varpa, varpos
galvutė, apyvarpė, šlaplė, sperma, kiaušidė, kiaušintakis, gimda, gimdos
kaklelis, makštis, varputė, lytinės lūpos. |
Vadovėlis,
237 p., 17 užd. |
Vadovėlis,
237 p., 8 užd. |
Žino
vyriškąsias ir moteriškąsias gametas. Įvardija vyro ir moters lytinius
organus, nurodo jų funkcijas. |
2.
Moters lytinis ciklas |
Moters
lytinis (mėnesinių) ciklas, mėnesinės (menstruacijos), estrogenai, progesteronas,
folikulas, ovuliacija, geltonkūnis. |
Vadovėlis,
239 p., 17 užd. |
Vadovėlis,
239 p., 8 užd. |
Įvardija
moters lytinio ciklo fazes, paaiškina gimdos gleivinės kaitą. Nurodo hormonų
vaidmenį reguliuojant moters lytinį ciklą. |
3.
Kaip spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį? |
Lytinis
aktas (sueitis), orgazmas, apvaisinimas, zigota, gemalas, įsitvirtinimas. |
Vadovėlis,
241 p., 14, 6 užd. |
Vadovėlis,
241 p., 5 užd. |
Žino,
kaip į moters lytinius organus patenka sperma. Paaiškina, kaip vyksta
apvaisinimas ir gemalo įsitvirtinimas. |
4.
Nėštumas ir gimdymas |
Pastojimas,
nėštumas, vaisius, vandenmaišis, vaisiaus vandenys, placenta, virkštelė
(bambagyslė), sąrėmiai, bamba, dvyniai (monozigotiniai, heterozigotiniai). |
Vadovėlis,
244 p., 17, 9, 10 užd. |
Vadovėlis,
244 p., 8 užd. |
Skiria
vaisių nuo gemalo. Nurodo placentos, virkštelės, vandenmaišio funkcijas.
Savais žodžiais nusako nėštumo anatomiją, paaiškina gymdymą.. Paaiškina
monozigotinių ir heteroziigotinių dvynių susidarymą. |
5.
Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė |
Ieškojimo,
čiulpimo, griebimo, žingsniavimo refleksai, pieno liaukos, laktacija. |
Vadovėlis,
247 p., 15, 7, 8 užd. |
Vadovėlis,
247 p., 6 užd. |
Išvardija
kelis naujagimio refleksus, nurodo jų reikšmę. Žino naujagimio maitinimo
krūtimi privalumus. Apžvelgia vaiko raidą ankstyvojoje vaikystėje. |
6.
Paauglystė pokyčių metas |
Paauglystė,
androgenai, testosteronas, estrogenai, poliucijos, balso mutacija, antriniai
lytiniai požymiai, lytinis potraukis, meilė. |
Vadovėlis,
250 p., 16 užd. |
Vadovėlis,
251 p., metodas Kaip susipažinti? |
Žino
lytinių hormonų įtaką brendimui. Išvardija vyriškuosius ir moteriškuosius
antrinius lytinius požymius. Apibūdina paauglystės psichines problemas,
vaikinų ir merginų santykius, geba išvengti konfliktų. Geba užmegzti naują
pažintį. Kritiškai vertina ankstyvus lytinius santykius. |
7. Šeimos
planavimas ir kontracepcija |
Šeimos
planavimas, vaisingos dienos, biologinio ritmo metodas (kalendorinis, bazinės
temperatūros, gleivių), ovuliacijos indikatorius, kontracepcija,
prezervatyvas, kontraceptinės piliulės, gimdos spiralė, gaubtuvėlis,
spermicidai, sterilizacija, Pearlo indeksas. |
Vadovėlis,
253, 255 p., 18, 10, 11 užd. |
Vadovėlis,
255 p., 9 užd. |
Suvokia
šeimos planavimo būtinybę. Nurodo natūralių ir dirbtinių šeimos planavimo
metodų, įvertina jų patikimumą. Žino, kurios kontraceptinės priemonės
veiksmingai saugo nuo lytiškai plintančių ligų. |
8. Klausiame
eksperto |
|
Vadovėlis,
256 p., metodas Į klausimus atsako ekspertas. |
|
Randa
tinkamos srities specialistą, suderina susitikimo datą bei valandą. Aktyviai
klausia, aiškiai formuluoja klausimus. |
Skyriaus
apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra |
Vadovėlis,
258260 p. |
Edvardas Baleišis, Vilija
Zdanevičienė