Teminis planas vadovėliui BIOS 9

 

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė

BRIEDIS, 2010

 

 

1 skyrius: LĄSTELĖ IR GYVYBINIAI PROCESAI

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Organizmų cheminė sudėtis

Organinės ir neorganinės medžiagos, monosacharidai (gliukozė, fruktozė), disacharidai (maltozė, sacharozė), polisacharidai (krakmolas, glikogenas, celiuliozė), glicerolis, riebalų rūgštys, aminorūgštys, denatūracija.

Vadovėlis, 10 p., 1–8 užd., 11 p., laboratorija „Organinių medžiagų savybės“, 1 darbas.

Vadovėlis, 11 p., laboratorija „Organinių medžiagų savybės“, 2, 3 darbai.

Žino žmogaus kūno cheminę sudėtį. Apibūdina organinių medžiagų (angliavandenių, riebalų, baltymų) savybes, nurodo paskirtį. Angliavandenius skirsto į monosacharidus, disacharidus ir polisacharidus. Suvokia baltymo denatūraciją kaip negrįžtamą erdvinės struktūros pokytį. Įvardija organizmui reikšmingas vandens savybes.

2. Ląstelės sandara

Ląstelės membrana, ląstelės sienelė, citoplazma, branduolys, mitochondrija, plastidės (chloroplastas, chromoplastas), vakuolė, endoplazminis tinklas, Goldžio aparatas, ribosoma, lizosoma, organelė, prokariotai, eukariotai, plazmidė.

Vadovėlis, 14 p., 1–10 užd., 15 p., laboratorija „Gyvūninės ir augalinės ląstelės“.

 

Apibendrina gyvūninės ir augalinės ląstelės panašumus bei skirtumus. Įvardija ląstelės dalių ir smulkesnių darinių (organelių) funkcijas. Apibūdina eukariotinę ląstelę.  Palygina eukariotinę ir gyvūninę (arba augalinę) ląstelę.

3. Medžiagų ir energijos apykaita ląstelėse

Medžiagų apykaita, sintezė, skaidymas, fotosintezė, tilakoidai, kvėpavimas.

Vadovėlis, 16, 17 p., 1–6, 8–10 užd.

Vadovėlis, 17 p., 7 užd.

Palygina sintezės ir skaidymo reakcijas, nurodo šių procesų ryšį. Užrašo fotosintezės ir kvėpavimo reakcijų lygtis, nurodo žaliavas bei produktus.

4. Fermentai

Fermentas, aktyvusis centras, substratas, produktas, biologinis katalizatorius, maltazė, katalazė, optimali temperatūra.

Vadovėlis, 19 p., 1–8 užd., 20 p. laboratorija „Fermentų veikimas ir savybės“.

 

Įvardija pagrindinius fermentų kontroliuojamus procesus. Paaiškina fermento veikimo principą. Palygina sintetinančiojo ir skaidančiojo fermento veiklą. Žino, kaip sudaromi fermentų pavadinimai. Apibūdina fermentų savybes.

5. Medžiagų pernaša į ląstelę ir iš jos

Difuzija, koncentracijos gradientas, osmosas, hemolizė, aktyvioji pernaša, endocitozė, egzocitozė, fagocitozė.

Vadovėlis, 23 p., 1–9 užd.

 

Vartodamas sąvoką „koncentracijos gradientas“ paaiškina difuziją. Osmosą analizuoja kaip vandens difuziją. Apibūdina aktyviąją pernašą. Palygina endocitozę ir egzocitozę.

6. Nuo ląstelės iki organizmo

Epitelinis, jungiamasis, raumeninis, nervinis audinys, organas, organų sistema, transplantacija, donoras, recipientas, atmetimo reakcija.

Vadovėlis, 26 p., 1–9 užd.

 

Nurodo kelių rūšių ląstelių specializaciją. Įvardija ir apibūdina pagrindines audinių grupes. Nurodo žmogaus organų sistemas ir jų funkcijas. Žino dažniausiai persodinamus organus ir audinius. Supranta organų persodinimo problemas.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 28–30 p.

 

2 skyrius: MITYBA IR VIRŠKINIMAS

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Maistas – energijos šaltinis

Energinė vertė, kalorimetras, maisto medžiagos, pagrindinė medžiagų apykaita (PMA), paros energijos poreikis (PEP).

Vadovėlis, 33, 34 p., 1–12 užd.

Vadovėlis, 35 p., metodas „Energijos poreikių skaičiavimas“.

Paaiškina maisto svarbą organizmui. Nurodo pagrindinius organizmo energijos šaltinius. Žino, kaip nustatoma maisto energinė vertė. Nurodo, kokiems procesams organizmas eikvoja energiją. Įvertina skirtingų žmonių energijos poreikius. Apskaičiuoja PMA ir PEP.

2. Maisto produktų sudėtis

Maistinė vertė, skaidulinės medžiagos, sočiosios ir nesočiosios riebalų rūgštys, cholesterolis, nepakeičiamosios aminorūgštys, biologinė vertė,

Vadovėlis, 38 p., 1–7 užd., 39 p., laboratorija „Maisto produktų tyrimas“.

Vadovėlis, 38 p., 8 užd.

Analizuoja produkto maistinę vertę. Nurodo maisto produktų, kurie turi daug angliavandenių, riebalų, baltymų. Apibūdina baltymų panaudojimą organizme. Lygina baltymų biologinę vertę. Nurodo kelis daug skaidulinių medžiagų turinčius produktus. Geba produktuose nustatyti maisto medžiagas.

3. Vitaminai ir mineralai

Vitaminai, mineralai, antioksidantai, laisvieji radikalai, avitaminozė, hipervitaminozė, makroelemantai, mikroelementai.

Vadovėlis, 42, 43 p., 1–9 užd., 44 p., laboratorija „Vitaminas C“, 1–4 darbai.

Vadovėlis, 44 p., laboratorija „Vitaminas C“, 5 darbas.

Apibūdina vitaminus. Žino svarbiausius vitaminus, įvardija jų paskirtį žmogaus organizme. Apibūdina skorbutą, rachitą arba kitą avitaminozę. Paaiškina vitaminų kaip antioksidantų vaidmenį. Žino svarbiausius mineralus, įvardija jų paskirtį žmogaus organizme.

4. Kaip sveikai maitintis?

Visavertė mityba, sveikos mitybos ratas, greitasis maistas.

Vadovėlis, 48 p., 1–9 užd.

 

Paaiškina, kas yra visavertė mityba. Analizuoja sveikos mitybos ratą. Komentuoja mitybos taisykles. Nurodo nėščiųjų, žindyvių ir vaikų mitybos ypatumus. Kritiškai vertina greitąjį maistą.

5. Svorio problemos ir mitybos sutrikimai

Antsvoris, nutukimas, kūno masės indeksas (KMI), dieta, anoreksija, bulimija.

Vadovėlis, 51, 52 p., 1–9 užd.

Vadovėlis, 53 p., metodas „Kūno masės indekso skaičiavimas“.

Analizuoja nutukimo priežastis. Argumentuotai paaiškina nutukimo žalą organizmui. Nurodo ir paaiškina svorio metimo būdus. Žino anoreksijos ir bulimijos požymius. Supranta mitybos sutrikimų priežastis. Apskaičiuoja ir įvertina KMI.

6. Fermentai ir virškinimas

Virškinimas, virškinimo traktas, virškinimo liaukos, seilės, skrandžio sultys, tulžis, kasos sultys, virškinimo fermentai, karbohidrazės, lipazės, proteazės, amilazė, maltazė, pepsinas, tripsinas, peptidazė, emulgavimas.

Vadovėlis, 57 p., 1–9 užd.

 

Analizuoja virškinimo trakte vykstančius cheminius ir mechaninius procesus. Pateikia angliavandenius, riebalus ir baltymus skaidančių fermentų pavyzdžių. Įvardija galutinius virškinimo produktus.

7. Virškinimas iš arčiau

Burnos ertmė, seilių liaukos, ryklė, stemplė, kepenys, skrandis, kasa, storoji žarna (akloji, gaubtinė, tiesioji žarnos, kirmėlinė atauga), plonoji žarna (dvylikapirštė,  klubinė žarnos), išeinamoji anga, peristaltika, raukai.

Vadovėlis, 61 p., 1–9 užd., 62 p., laboratorija „Virškinimas“.

 

Įvardija virškinimo trakto dalis ir greta esančias virškinimo liaukas. Paaiškina rijimo refleksą. Apibūdina virškinimą burnoje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje. Paaiškina maisto slinkimą virškinimo traktu, nurodo skaidulinų medžiagų svarbą šiam procesui.

8. Įsiurbimas ir kepenų veikla

Įsiurbimas, žarnų gaureliai, mikrogaureliai, žarnų sultys, apendicitas.

Vadovėlis, 65, 67 p., 1–11 užd.

 

Nurodo, kaip klubinė žarna prisitaikiusi įsiurbti maisto molekules. Aiškindamas įsiurbimo procesą vartoja difuzijos ir aktyviosios pernašos sąvokas. Žino, kad vanduo įsiurbiamas gaubtinėje žarnoje, suvokia šio proceso svarbą. Paaiškina, kodėl visas kraujas iš žarnyno teka pro kepenis. Nurodo svarbiausias kepenų funkcijas.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 68–70 p.

 

3 skyrius: MEDŽIAGŲ PERNAŠA IR KVĖPAVIMAS

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Kraujo sudėtis ir savybės

Kraujo plazma, eritrocitai, leukocitai, trombocitai, kraujo forminiai elementai, hemoglobinas, oksihemoglobinas, arterinis ir veninis kraujas, mažakraujystė, kraujo krešėjimas, fibrinas, fibrinogenas, kraujo serumas.

Vadovėlis, 74 p., 1–11 užd., 83 p., laboratorija „Kraujo mėginio tyrimas“.

 

Įvardija kraujo funkcijas. Apibūdina kraują kaip skystą jungiamąjį audinį, žino kraujo sudėtį. Apibūdina kraujo sudėtinių dalių paskirtį. Suvokia, kaip organizme vyksta deguonies pernaša. Skiria arterinį kraują nuo veninio. Apibendrintai paaiškina, kaip kreša kraujas.

2. Širdies sandara ir darbas

Širdiplėvė, vena, arterija, vainikinės arterijos, prieširdis, skilvelis, burinis vožtuvas, pusmėnulinis vožtuvas, širdies darbo ciklas, diastolė, sistolė, ritmo vedlys, elektrokardiograma (EKG), širdies stimuliatorius, širdies ūžesiai.

Vadovėlis, 78 p., 1–9 užd., 83 p., laboratorija „Širdies garsai“.

 

Nusako širdies vietą žmogaus kūne. Nagrinėja širdies sandarą. Aiškina, kaip pro širdį teka kraujas. Nurodo širdies vožtuvų paskirtį. Nagrinėja širdies darbo ciklą. Apibendrintai paaiškina širdies plakimo valdymą ir elektrokardiogramos užrašymą. Žino galimą širdies ūžesių priežastį.

3. Kraujotakos ir limfinė sistemos

Mažasis ir didysis apytakos ratai, arteriolės, kraujospūdis, pulsas, kapiliarai, audinių skystis, venulės, limfagyslės, limfa, limfmazgiai, blužnis.

Vadovėlis, 81 p., 1–9 užd., 82 p., metodas „Kraujospūdžio matavimas“, 83 p., laboratorija „Venos“.

Vadovėlis, 83 p., laboratorija „Skirtingos rankos“.

Apibūdina kraujo cirkuliaciją žmogaus organizme. Palygina arterijos, kapiliaro ir venos sandarą. Išmatuoja kraujospūdį. Paaiškina kraujotakos ir limfinės sistemos ryšį. Įvardija limfinės sistemos funkcijas.

4. Širdies ir kraujagyslių ligos

Aterosklerozė, trombozė, širdies išeminė liga, infarktas, insultas.

Vadovėlis, 85 p., 1–8 užd.

 

Paaiškina aterosklerozės vystymąsi ir trombozę. Suvokia, kaip įvyksta infarktas, insultas. Įvardija širdies ir kraujagyslių ligų pagrindinius rizikos veiksnius.

5. Kvėpavimo takai ir plaučiai

Nosies ertmė, burna, antgerklis, gerklos, nosies kriauklės, čiaudėjimas, kosėjimas, bronchai, bronchiolės, alveolės, trachėja, plaučiai, diafragma, balso klostės, balso plyšys.

Vadovėlis, 88 p., 1–10 užd.

 

Išvardija kvėpavimo takų sudedamąsias dalis ir jų funkcijas. Nurodo čiaudėjimo ir kosėjimo refleksų naudą. Paaiškina balso susidarymą.

6. Plaučių vėdinimas ir dujų apykaita

Plaučių vėdinimas, tarpšonkauliniai raumenys, diafragma, krūtinplėvė, krūtinplėvės ertmė, kvėpuojamasis tūris, gyvybinė plaučių talpa, kvėpavimo dažnis, spirometras, spirograma, dujų apykaita.

Vadovėlis, 91 p., 1–10 užd., 92 p., laboratorija „Kvėpavimas“, 93 p., metodas „Pirmosios pagalbos teikimas“.

 

Paaiškina kvėpavimo judesius ir plaučių vėdinimą. Geba išmatuoti kvėpavimo rodiklius, pavyzdžiui, kvėpavimo dažnį. Analizuoja spirogramą. Paaiškina dujų apykaitą alveolėje. Įvardija plaučių kvėpuojamojo paviršiaus ypatybes. Palygina įkvėpto ir iškvėpto oro sudėtį. Žino, kaip suteikiama pirmoji pagalba.

7. Aerobinis ir anaerobinis kvėpavimas

Aerobinis ir anaerobinis kvėpavimas, deguonies skola.

Vadovėlis, 95 p., 1–8 užd.

 

Palygina aerobinį ir anaerobinį kvėpavimą. Nurodo po kelias aerobines ir anaerobines veiklas. Apibūdina organizmo atsaką į fizinį krūvį. Paaiškina, kaip susidaro ir likviduojama deguonies skola.

8. Rūkymas – pavojingas „malonumas“

Nikotinas, anglies monoksidas, derva, cianido rūgštis, amoniakas, kancerogeninės medžiagos, plaučių vėžys, piktybinis navikas, lėtinis bronchitas, emfizema, pasyvusis rūkymas.

Vadovėlis, 98 p., 1–8 užd., 99 p., metodas „Rūkymui – ne!“.

 

Išvardija sveikatai kenksmingas tabako dūmų sudedamąsias dalis, nurodo jų poveikį. Supranta, kad rūkymas – pagrindinė plaučių vėžio, lėtinio bronchito ir emfizemos priežastis. Suvokia pasyviojo rūkymo padarinius. Kritiškai vertina rūkymą, geba atsispirti draugų spaudimui.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 100–102 p.

 

4 skyrius: ORGANIZMAI IR APLINKA

Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Oda ir jos dariniai

Antodis, tikroji oda, poodis, kolagenas, melaninas, keratinas, plauko maišelis, plauko šaknis, prakaito ir riebalų liaukos.

Vadovėlis, 105, 106 p., 1–12 užd.

 

Nurodo odos funkcijas. Apibūdina odos savybes ir sandarą. Paaiškina odos pigmentinių ląstelių apsauginę funkciją. Apibūdina nagų ir plaukų sandarą bei funkcijas. Paaiškina odos liaukų paskirtį.

2. Odos priežiūra

Inkštiras, spuogas, odos nudegimas, odos tipai, apsaugos nuo saulės faktorius.

Vadovėlis, 109 p., 1–7 užd.

Vadovėlis, 109 p., 8 užd.

Žino svarbiausias odos priežiūros priemones, tinkamai jas naudoja. Paaiškina inkštirų ir spuogų susidarymą. Žino, kaip išvengti odos nudegimo. Pagal aprašymą nustato odos tipą.

3. Kaulų sandara ir augimas

Ilgieji, trumpieji ir plokštieji kaulai, antkaulis, tankioji ir akytoji medžiaga, osteonas, geltonieji ir raudonieji kaulų čiulpai, kaulo skilimas, uždarasis ir atvirasis kaulo lūžis, augimo plokštelės.

Vadovėlis, 113 p., 1–8 užd.

 

Skirsto kaulus į grupes. Palygina kaulinio ir kremzlinio audinių sandarą, savybes. Apibūdina ilgojo kaulo sandarą. Įrodo, kad kaulas yra gyvas organas. Žino svarbiausias kaulų traumas. Paaiškina, kaip kaulas ilgėja ir storėja.

4. Griaučiai

Ašiniai ir galūnių griaučiai, kaukolė, momenėliai, stuburas, slanksteliai, kryžkaulis, uodegikaulis, krūtinės ląsta (krūtinkaulis, šonkauliai), pečių lankas (raktikaulis, mentė), rankos kaulai (žastikaulis, alkūnkaulis, stipinkaulis, plaštakos kaulai), dubens lankas (dubenkaulis), kojos kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis, šeivikaulis, pėdos kaulai), nepaslanki, pusiau paslanki ir paslanki kaulų jungtis.

Vadovėlis, 116 p., 1–9 užd.

 

Skiria ašinius ir galūnių griaučius. Įvardija svarbiausius kaulus. Nurodo tris kaulų jungčių grupes, pateikia pavyzdžių. Palygina naujagimio ir suaugusio žmogaus kaukolę. Žino stuburo sandaros ypatumus. Palygina rankos ir kojos kaulus. Apibrėžia griaučių funkcijas.

5. Sąnariai

Sąnario galva, sąnario duobė, sąnarinė ertmė, sąnario kapsulė, sąnario tepalas, sąnario raiščiai, meniskai, girnelė, ašinis, ritininis, balninis ir rutulinis sąnariai, sąnario panirimas ir išnirimas, artritas, artrozė.

Vadovėlis, 119 p., 1–8 užd.

Vadovėlis, 120 p., laboratorija „Sąnariai“.

Žino tipinio sąnario sandarą. Nurodo sąnario sudėtinių dalių paskirtį. Savo kūne randa įvairių rūšių sąnarių. Išvardija sąnarių traumas ir degeneracines ligas, nurodo jų priežastis.

6. Raumenys ir jų darbas

Širdies skersaruožis, griaučių skersaruožiai ir lygieji raumenys, sausgyslė, lenkiamasis ir tiesiamasis raumuo, raumenys antagonistai, raumenų skaidulos, raumenų skaidulų pluoštai, miofibrilės.

Vadovėlis, 123 p., 1–7, 9 užd., 124 p., laboratorija „Raumeninis audinys“, „Sverto taisyklės taikymas“, 125 p., metodas „Pirmoji pagalba patyrus traumą“.

Vadovėlis, 123 p., 8 užd., 124 p., laboratorija „Deltinis raumuo“, „Raumens nuovargis“.

Išvardija ir apibūdina raumenų rūšis. Paaiškina raumenų darbą remdamasis raumenų antagonistų veikla. Taiko sverto taisyklę raumenų ir griaučių sąveikai apibūdinti. Žino raumens sandarą. Žino, kaip suteikiama pirmoji pagalba patyrus traumą.

7. Kodėl reikia sportuoti?

 

Vadovėlis, 127 p., 1–6 užd., 128 p., metodas „Ištvermės ugdymo programa“.

Vadovėlis, 129 p., laboratorija „Ištvermės testai“.

Nurodo reguliaraus fizinio krūvio poveikį raumenims. Įvardija treniruoto organizmo požymius. Supranta reguliaraus fizinio krūvio naudą. Sudaro treniruočių planą ir ryžtasi ugdyti ištvermę.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 130–132 p.

 

5 skyrius: NERVŲ SISITEMA IR KOORDINAVIMAS

Siūlomas pamokų skaičius: 12 pamokų

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Nervų sistema

Centrinė nervų sistema (CNS), galvos ir nugaros smegenys, periferinė nervų sistema, nervai, neuronai, nervinis impulsas, receptoriai (mechano-, chemo-, termo-, foto-, skausmo), jutimo organai, mielino dangalas, jutiminiai ir judinamieji neuronai, mediatoriai.

Vadovėlis, 142, 144 p., 1–9, 11 užd.

Vadovėlis, 144 p., 10 užd.

Žino nervų sistemos sandarą ir paskirtį. Savais žodžiais paaiškina nervinio impulso susidarymą ir sklidimą. Išvardija žmogaus jutimo organus, receptorių rūšis, registruojamus dirgiklius. Palygina jutiminį ir judinamąjį neuroną. Paaiškina, kaip dirginimas sklinda per sinapsę.

2. Akis – regos organas

Odena, gyslainė, tinklainė, junginė, krumplynas, krumplyno raištis, vyzdys, kameros skystis, ragena, rainelė, lęšis, geltonoji dėmė, akloji dėmė, stiklakūnis, kūgeliai, stiebeliai, mirksėjimas, adaptacija

Vadovėlis, 148 p., 1–8 užd., 149 p., metodas „Saugok akis!“.

Vadovėlis, 148 p., 9 užd.

Apibūdina regos organo sandarą, nurodo akies dalių paskirtį. Žino dviejų rūšių fotoreceptorius. Įvardija akies išorinių apsauginių darinių funkcijas. Paaiškina vyzdžio adaptacijos refleksą, nurodo jo svarbą. Paaiškina objekto atvaizdo susidarymą tinklainėje, nustato akląją dėmę. Geba suteikti pirmąją pagalbą patyrus akies traumą.

3. Akomodacija ir regos sutrikimai

Akomodacija, artimasis akomodacijos taškas, trumparegystė, toliaregystė, kontaktiniai lęšiai.

Vadovėlis, 151 p., 1–5 užd., 152 p., laboratorija „Rega“, 1–4 darbai.

Vadovėlis, 152 p., laboratorija „Rega“, 5 darbas.

Paaiškina, kaip akis prisitaiko žiūrėti į tolimus ir artimus objektus. Nustato artimąjį akomodacijos tašką. Paaiškina trumparegystę ir toliaregystę, žino, kaip koreguojami regos sutrikimai.

4. Regime akimis ir smegenimis

Erdvinis matymas, regos kampas, daltonizmas, optinės apgaulės.

Vadovėlis, 155 p., 1–7 užd.

Vadovėlis, 155 p., 8 užd.

 

5. Ausis – klausos ir pusiausvyros organas

Išorinė, vidurinė, vidinė ausis, ausies kaušelis, klausomoji landa, būgnelis, klausomieji kauleliai, pusratiniai kanalai, ovalusis ir apvalusis langeliai, prieangis, sraigė, ausies trimitas, ausų siera, pusiausvyros aparatas.

Vadovėlis, 159 p., 1–9 užd., 160 p., laboratorija „Klausa ir pusiausvyros jutimas“, 1–3 darbai.

Vadovėlis, 160 p., laboratorija „Klausa ir pusiausvyros jutimas“, 4 darbas.

Apibūdina klausos organo sandarą, nurodo ausies dalių paskirtį. Įvardija ausies apsauginių darinių funkcijas. Paaiškina, kaip žmogus girdi ir jaučia pusiausvyrą.

6. Uoslė, skonis ir kiti jutimai

Uodžiamoji gleivinė, skonio svogūnėliai, skonio sritys, spaudimo, šilumos, šalčio, lytėjimo ir skausmo receptoriai.

Vadovėlis, 164 p., 1–9 užd., 165 p., laboratorija „Uoslė ir skonis“, 1, 3, 4 darbai.

Vadovėlis, 165 p., laboratorija „Uoslė ir skonis“, 2 darbas.

Paaiškina kaip žmogus užuodžia ir jaučia skonį. Nurodo uoslės ir skonio jutimų reikšmę. Žino skonio rūšis. Liežuvyje apytiksliai parodo skonio sritis. Įvardija odos receptorius, nurodo jų reikšmę. Žino odos receptorių pasiskirstymo dėsningumus žmogaus kūne.

7. Nugaros smegenys ir refleksai

Pilkoji, baltoji medžiaga, nerviniai mazgai, receptorius, jutiminis, įterptinis, judinamasis neuronas, efektorius, refleksas, reflekso lankas, nesąlyginiai refleksai.

Vadovėlis, 168 p., 1–9 užd., 169 p., laboratorija „Refleksai“, 1–4 darbai.

Vadovėlis, 169 p., laboratorija „Refleksai“, 5, 6 darbai.

Apibūdina nugaros smegenų sandarą ir funkcijas. Analizuoja reflekso lanko schemą. Ištiria ir paaiškina kelio girnelės (arba Achilo sausgyslės) refleksą. Pateikia nesąlyginių refleksų pavyzdžių.

8. Galvos smegenys ir jų veikla

Smegenų žievė, didžiosios smegenys, didieji pusrutuliai, smegenėlės, pailgosios smegenys, pogumburis, hipofizė, žieviniai centrai (sensoriniai, asociaciniai, motoriniai), valingas veiksmas.

Vadovėlis, 172 p., 1,2, 4–9 užd.

Vadovėlis, 172 p., 3 užd.

Nurodo, kaip apsaugotos galvos smegenys. Apibūdina galvos smegenų sandarą ir funkcijas. Įvardija tris žievinių centrų grupes, pateikia žievinių centrų pavyzdžių. Paaiškina valingos veiklos mechanizmą.

9. Išmokimas ir atmintis

Ivanas Pavlovas, sąlyginis refleksas, išmokimas, atmintis (trumpalaikė ir ilgalaikė), užmiršimas, mokymosi tipai (vizualinis, akustinis, motorinis).

Vadovėlis, 175 p., 1–10 užd.

Vadovėlis, 176 p., metodas „Kaip įsiminti informaciją?“.

Pagal I. Pavlovo eksperimentą paaiškina sąlyginio reflekso susidarymą. Palygina sąlyginį ir nesąlyginį refleksą. Savais žodžiais paaiškina išmokimo ir užmiršimo procesus. Apibūdina mokymosi tipus. Naudoja kelias įsiminimo technikas.

10. Endokrininė sistema

Nervinis, hormoninis reguliavimas, endokrininė sistema, hormonai, belatakės liaukos, skydliaukė, tiroksinas, gūžys (struma), užkrūčio liauka, antinksčiai, adrenalinas, kiaušidės, sėklidės, hipofizė, kasa, insulinas, gliukagonas.

Vadovėlis, 177, 179 p., 1–7, 9 užd.

Vadovėlis, 179 p., 8 užd.

Palygina nervinį ir hormoninį organizmo funkcijų reguliavimą. Savais žodžiais paaiškina hormonų veikimo principą. Įvardija svarbiausias belatakes liaukas ir jų išskiriamus hormonus. Nurodo hipofizės reikšmę. Apibūdina adrenalino poveikį organizmui. Pateikia hormoninės reguliacijos sutrikimų pavyzdžių.

11. Narkotinės medžiagos ir narkomanija

Tolerancija, priklausomybė, abstinencinis sindromas, narkomanija, haliucinacijos.

Vadovėlis, 181 p., 1–5, 7–8 užd.

Vadovėlis, 181 p., 6 užd.

Paaiškina, kaip formuojasi priklausomybė narkotinei medžiagai. Įvardija narkotinių medžiagų grupes, žino jų poveikį organizmui. Suvokia narkotikų vartojimo pavojų, nurodo padarinius.

12. Alkoholio vartojimas

Etanolis (etilo alkoholis), girtumas, alkoholizmas, kepenų cirozė.

Vadovėlis, 182, 184 p., 1–8 užd.

Vadovėlis, 184 p., 9 užd.

Paaiškina, kaip organizmas pasisavina ir šalina alkoholį. Nurodo žmogaus reakcijų priklausymą nuo alkoholio kiekio organizme. Įvardija kelis ankstyvojo alkoholizmo požymius. Apibūdina alkoholio ilgalaikio vartojimo padarinius. Suvokia pavojų, kurį kelia apsvaigęs vairuotojas.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 186–188 p.

 

6 skyrius: HOMEOSTAZĖ IR ŠALINIMAS

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Pastovių sąlygų palaikymas

Homeostazė, grįžtamasis ryšys.

Vadovėlis, 190 p., 1–6 užd.

Vadovėlis, 190 p., 7 užd.

Savais žodžiais paaiškina homeostazės reikšmę. Nurodo svarbiausius rodiklius, kuriuos privalo reguliuoti organizmas. Paaiškina grįžtamojo ryšio principą.

2. Kūno temperatūros reguliavimas

Drebulys, šilumos smūgis, hipotermija.

Vadovėlis, 194 p., 1–11 užd.

Vadovėlis, 195 p., metodas „Einame į pirtį“.

Nurodo pastovios kūno temperatūros palaikymo svarbą. Įvardija šiluminės energijos gavimo ir praradimo būdus. Paaiškina kūno temperatūros palaikymo mechanizmą. Nurodo organizmo perkaitimo ir atšalimo požymius. Paaiškina, kaip išvengti šilumos smūgio. Žino, kaip saugiai kaitintis pirtyje.

3. Gliukozės kiekis kraujuje

Insulinas, gliukagonas, cukrinis diabetas (cukraligė).

Vadovėlis, 197, 198 p., 1,2, 5–11 užd.

Vadovėlis, 197, p., 3, 4 užd.

Paaiškina gliukozės kiekio kraujuje reguliavimo mechanizmą. Žino cukrinio diabeto požymius. Nurodo, kaip kontroliuojama ši liga.

4. Šlapimo šalinimas

Šlapimas (pirminis, antrinis), inkstas, šlapimtakis, šlapimo pūslė, sutraukiamasis šlaplės raumuo, šlaplė, nefronas, inksto kūnelis, dirbtinis inkstas, hemodializė.

Vadovėlis, 201 p., 1–7, 10 užd.

Vadovėlis, 201 p., 8, 9 užd.

Paaiškina, kaip organizme susidaro šlapalas ir kodėl jį būtina šalinti. Apibūdina šlapimo šalinimo sistemą ir nurodo jos dalių funkcijas. Naudodamasis iliustracijomis paaiškina kraujo valymą nefrone ir dirbtiniame inkste.

5. Vandens kiekio reguliavimas

Osmoreguliacija, antidiurezinis hormonas (ADH), dehidratacija.

Vadovėlis, 203 p., 1–7, 10 užd.

Vadovėlis, 203 p., 8 užd.

Paaiškina, kaip organizmas palaiko vandens pusiausvyrą vidinėje terpėje. Nurodo ADH vaidmenį šlapimo išskyrimo reguliavime. Įvardija dehidratacijos priežastis ir požymius.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 204–206 p.

 

7 skyrius: INFEKCINĖS LIGOS IR IMUNITETAS

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Bakterinės ligos

Patogeniniai mikroorganizmai, inkubacinis laikotarpis, infekcijos nešiotojas.

Vadovėlis, 210 p., 1–3, 5–9 užd.

Vadovėlis, 210 p., 4 užd.

Paaiškina patogeninio mikroorganizmo sąvoką. Analizuoja bakterinės ligos eigą. Išvardija kelias bakterines ligas, nurodo sukėlėjų plitimo būdus, inkubacinį laikotarpį, ligos požymius. Išsamiai aprašo pasirinktą bakterinę ligą (tonzilitą, salmoneliozę, tuberkuliozę arba stabligę).

2. Virusinės ligos

Kapsidė, epidemija, pandemija.

Vadovėlis, 214 p., 1–8, 10 užd.

Vadovėlis, 214 p., 9 užd.

Žino gripo viruso sandarą, paaiškina, kaip jis dauginasi. Išvardija kelias virusines ligas, nurodo sukėlėjų plitimo būdus, inkubacinį laikotarpį, ligos požymius. Išsamiai aprašo pasirinktą virusinę ligą (pūslelinę, peršalimą, arba gripą). Žino, kaip elgtis susirgus gripu. Paaiškina epidemijos ir pandemijos sąvokas.

3. Pirmuonys ir kirmėlės – ligų sukėlėjai

Maliarija, plazmodijai, trichinos, trichineliozė, echinokokai, echinokokozė, galutinis šeimininkas, tarpinis šeimininkas.

Vadovėlis, 219 p., 1–9 užd.

Vadovėlis, 220 p., metodas „Referato rašymas“.

Įvardija maliarijos sukėlėjus, nurodo, kaip jie plinta. Analizuoja plazmodijaus vystymosi ciklą, lygina jį su ligos eigos kreive. Nurodo, kaip galima užsikrėsti trichinomis ir echinokokais. Žino, kaip išvengti maliarijos, trichineliozės ir echinokokozės. Paruošia referatą apie infekcinę ligą.

4. Imuninė sistema

Imuninė sistema, antigenai, fagocitai, limfocitai (B limfocitai, T limfocitai pagalbininkai, T limfocitai žudikai), antikūnai.

Vadovėlis, 223 p., 1–4, 6, 7 užd.

Vadovėlis, 223 p., 5 užd.

Žino apie leukocitų diferenciaciją. Įvardija svarbiausių rūšių leukocitus, nurodo jų funkcijas. Suvokia imuninės sistemos veikimo principus. Savais žodžiais paaiškina, kaip imuninė sistema kovoja prieš gripo virusą.

5. Atsparumas infekcinėms ligoms

Atminties limfocitai, aktyvioji ir pasyvioji imunizacija, vakcinacija, vakcina, imuninis serumas.

Vadovėlis, 225, 226 p., 1–5, 7–9 užd.

Vadovėlis, 226 p., 6 užd.

Nurodo, kaip įgyjamas imunitetas. Skiria aktyviąją ir pasyviąją imunizaciją. Argumentuotai paaiškina, kodėl būtina skiepytis.

6. AIDS

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), įgytasis imuniteto stokos sindromas (AIDS), ŽIV nešiotojas, sergantysis AIDS, „lango periodas“.

Vadovėlis, 230 p., 1–9 užd.

Vadovėlis, 231 p., metodas „Socialinės reklamos analizė“.

Skiria ŽIV nuo AIDS. Savais žodžiais paaiškina ŽIV veiklą organizme ir infekcijos eigą. Žino ŽIV plitimo būdus. Komentuoja ŽIV/AIDS plitimo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Geba analizuoti socialinę reklamą.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 232–234 p.

 

8 skyrius: LYTIŠKUMAS, DAUGINIMASIS IR VYSTYMASIS

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Dauginimasis ir dauginimosi organai

Gametos, sėklidė, sėklidės prielipas, sėklinis latakas, kapšelis, varpa, varpos galvutė, apyvarpė, šlaplė, sperma, kiaušidė, kiaušintakis, gimda, gimdos kaklelis, makštis, varputė, lytinės lūpos.

Vadovėlis, 237 p., 1–7 užd.

Vadovėlis, 237 p., 8 užd.

Žino vyriškąsias ir moteriškąsias gametas. Įvardija vyro ir moters lytinius organus, nurodo jų funkcijas.

2. Moters lytinis ciklas

Moters lytinis (mėnesinių) ciklas, mėnesinės (menstruacijos), estrogenai, progesteronas, folikulas, ovuliacija, geltonkūnis.

Vadovėlis, 239 p., 1–7 užd.

Vadovėlis, 239 p., 8 užd.

Įvardija moters lytinio ciklo fazes, paaiškina gimdos gleivinės kaitą. Nurodo hormonų vaidmenį reguliuojant moters lytinį ciklą.

3. Kaip spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį?

Lytinis aktas (sueitis), orgazmas, apvaisinimas, zigota, gemalas, įsitvirtinimas.

Vadovėlis, 241 p., 1–4, 6 užd.

Vadovėlis, 241 p., 5 užd.

Žino, kaip į moters lytinius organus patenka sperma. Paaiškina, kaip vyksta apvaisinimas ir gemalo įsitvirtinimas.

4. Nėštumas ir gimdymas

Pastojimas, nėštumas, vaisius, vandenmaišis, vaisiaus vandenys, placenta, virkštelė (bambagyslė), sąrėmiai, bamba, dvyniai (monozigotiniai, heterozigotiniai).

Vadovėlis, 244 p., 1–7, 9, 10 užd.

Vadovėlis, 244 p., 8 užd.

Skiria vaisių nuo gemalo. Nurodo placentos, virkštelės, vandenmaišio funkcijas. Savais žodžiais nusako nėštumo anatomiją, paaiškina gymdymą.. Paaiškina monozigotinių ir heteroziigotinių dvynių susidarymą.

5. Kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė

Ieškojimo, čiulpimo, griebimo, žingsniavimo refleksai, pieno liaukos, laktacija.

Vadovėlis, 247 p., 1–5, 7, 8 užd.

Vadovėlis, 247 p., 6 užd.

Išvardija kelis naujagimio refleksus, nurodo jų reikšmę. Žino naujagimio maitinimo krūtimi privalumus. Apžvelgia vaiko raidą ankstyvojoje vaikystėje.

6. Paauglystė – pokyčių metas

Paauglystė, androgenai, testosteronas, estrogenai, poliucijos, balso mutacija, antriniai lytiniai požymiai, lytinis potraukis, meilė.

Vadovėlis, 250 p., 1–6 užd.

Vadovėlis, 251 p., metodas „Kaip susipažinti?“

Žino lytinių hormonų įtaką brendimui. Išvardija vyriškuosius ir moteriškuosius antrinius lytinius požymius. Apibūdina paauglystės psichines problemas, vaikinų ir merginų santykius, geba išvengti konfliktų. Geba užmegzti naują pažintį. Kritiškai vertina ankstyvus lytinius santykius.

7. Šeimos planavimas ir kontracepcija

Šeimos planavimas, vaisingos dienos, biologinio ritmo metodas (kalendorinis, bazinės temperatūros, gleivių), ovuliacijos indikatorius, kontracepcija, prezervatyvas, kontraceptinės piliulės, gimdos spiralė, gaubtuvėlis, spermicidai, sterilizacija, Pearlo indeksas.

Vadovėlis, 253, 255 p., 1–8, 10, 11 užd.

Vadovėlis, 255 p., 9 užd.

Suvokia šeimos planavimo būtinybę. Nurodo natūralių ir dirbtinių šeimos planavimo metodų, įvertina jų patikimumą. Žino, kurios kontraceptinės priemonės veiksmingai saugo nuo lytiškai plintančių ligų.

8. Klausiame eksperto

 

Vadovėlis, 256 p., metodas “Į klausimus atsako ekspertas“.

 

Randa tinkamos srities specialistą, suderina susitikimo datą bei valandą. Aktyviai klausia, aiškiai formuluoja klausimus.

Skyriaus apžvalga, žinių ir gebėjimų patikra

Vadovėlis, 258–260 p.

 

Edvardas Baleišis, Vilija Zdanevičienė