TEMINIS PLANAS NAUJAJAM VADOVĖLIUI

ŽEMĖ 8

Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas

BRIEDIS, 2010

VI skyrius: EUROPOS ŪKIS

Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos

Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Europos ekonomikos ypatumai ir kontrastai	Bendrasis vidaus produktas (BVP), bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (BVP/1 gyv.), ekonomiškai stiprios šalys, vidutinio ekonomikos lygio šalys, silpnesnės ekonomikos šalys, ES regioninė plėtra, ES struktūriniai fondai.	ŽEMĖ, II d. 126,127 p. 1–3 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p. 1, 2 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p. 3, 4 užd..	Žino aukščiausio ir žemiausio ekonomikos lygio Europos regionus. Išvardija ekonomiškai stiprių, vidutinio ekonomikos lygio ir silpnesnės ekonomikos šalių esminius požymius. Paaiškina ES vykdomos regioninės politikos tikslus.
2. Šiaurės šalių gamtos turtai	Miškininkystė, sieliai, celiuliozė, darnioji plėtra, vandens jėgainės, vėjo jėgainės, vėjo parkai, planktonas, žvejybos kvotos, akvakultūra.	ŽEMĖ, II d. 130 p. 1 pav., 131 p. 6, 7 pav., 132 p. 11 pav., 133 p. 12, 13 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p., 2 užd. (1, 2), 3 p. 5 užd. (1–4), 4 p. 7 užd. (1–3).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p. 3 užd., 3 p. 6 užd., 4 p. 8 užd. (1–3), 4 p. 9 užd.(1–4).	Žino, kuriais gamtos turtais garsėja Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Islandija. Nurodo, kokią reikšmę minėtų valstybių ūkio vystymuisi turi svarbiausių gamtos išteklių įsisavinimas.
3. Naftos gavyba Šiaurės jūroje	Naftos platforma.	ŽEMĖ, II d. 134 p. 1, 2 pav., 135 p. 3 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p. 10 užd. (3, 4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p. 10 užd. (1, 2), 11 užd. (1–3).	Žemėlapyje rodo Europos valstybes, turinčias teisę eksploatuoti naftą. Įvardija naftos gavybos Šiaurės jūroje ypatumus.
4. Roterdamas – prekių kryžkelė Europoje	Krovinių apyvarta, konteineriai.	ŽEMĖ, II d. 136 p., 1 pav., 137 p. 3 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 6 p. 12 užd. (1–4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 6 p., 13 užd. (1–4).	Paaiškina, kuo ypatinga Roterdamo uosto geografinė padėtis. Paaiškina Roterdamo uosto svarbą prekybiniams Europos valstybių santykiams.
5. Žemės ūkis po Pietų saule	Dirbtinis drėkinimas, drėkinamoji žemdirbystė, uerta, sezoninis darbas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p. 14 užd. (1, 2), 15 užd. (1–4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p. 16 užd. (1–3).	Žino, kodėl Viduržemio klimatas labai tinka kultūriniams augalams augti. Išvardija pagrindinius Viduržemio regione auginamus kultūrinius augalus, nurodo jų kilmę. Nurodo drėkinamosios žemdirbystės ypatumus Ispanijoje.
6. Turizmas Alpėse	Infrastruktūra, perėjos, tuneliai, masinis turizmas.	ŽEMĖ, II d. 140 p., 1 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 8 p. 18 užd. (1–3), 9 p. 19 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 8 p. 17 užd. (1, 2).	Vardija ir žemėlapyje rodo Alpių regiono valstybes. Paaiškina, kodėl Alpės – populiariausias kalnų turizmo regionas pasaulyje. Įvertina masinio turizmo padarinius Alpių kraštovaizdžiui.
7. Viduržemis – turistų rojus		ŽEMĖ, II d. 143 p., 4 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 10 p. 20 užd. (1, 2), 21 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 11 p. 22 užd..	Žino, kodėl Viduržemio regione populiarus turizmas. Išvardija daugiausiai turistų lankomas valstybes bei jų kurortus. Įvertina turizmo svarbą šalių ūkio plėtrai.

VII skyrius: EUROPOS ŠALIŲ APŽVALGA

Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos

Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Jungtinė Karalystė ir Airija	Pramonės perversmas.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 12 p. 1užd. (1–5), 13 p. 2 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 13 p. 3 užd. (1–3).	Įvertina JK geografinę padėtį ir gamtinių sąlygų ypatumus. Žino JK regionus ir juose gyvenančias tautas. Paaiškina sąvoką „pramonės perversmas“. Apibūdina dabartinę JK pramonės būklę.
2. Prancūzija	Pramonės išdėstymo veiksniai, specializacija, sidras.	ŽEMĖ, II d. 160 p. 8 pav., 161 p. 10 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 14 p. 4 užd. (1–4), 5 užd. (1–4), 6 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 15 p. 7 užd. (1, 2).	Įvertina Prancūzijos geografinę padėtį ir gamtinių sąlygų ypatumus. Įvardija problemas, kurias sukelia imigrantai iš buvusių Prancūzijos kolonijų. Žino, kuriuose Prancūzijos regionuose susitelkusios pramonės įmonės, įvardija jų gaminamą produkciją. Nurodo žemės ūkio produkcija garsėjančias Prancūzijos sritis.
3. Olandija	Pylimai, polderiai, intensyvus ūkis.	ŽEMĖ, II d. 162 p., 1, 2, 3 pav., 163 p. 4, 5 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p. 8 užd. (1–4), 9 užd. (1).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p. 9 užd. (2–4).	Įvertina Olandijos geografinę padėtį ir gamtines sąlygas. Žino, kaip olandai apsaugo žemes nuo grėsmingų jūros potvynių. Žino, kad šiltnamių ūkis yra sena šalies tradicija.
4. Vokietija	Aglomeracijos, rekultivavimas, investicijos.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 17 p. 10 užd. (1–3), 11 užd. (1–3), 12 užd. (1–3).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 18 p. 13 užd. (1, 2), 14, 15 užd..	Įvertina Vokietijos geografinę padėtį ir gamtines sąlygas. Įšvardija stambiausias Vokietijos aglomeracijas. Įšvardija pagrindinius Vokietijos automobilių pramonės centrus.
5. Italija	Italijos šiaurė, Italijos pietūs.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 20 p. 16 užd. (1–5), 17 užd. (1, 2).	ŽEMĖ, II d. 190 p. 3 užd.. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 20 p. 18 užd..	Apibūdina Italijos geografinę padėtį ir gamtinių sąlygų ypatumus. Žino ir žemėlapyje rodo garsiausius Italijos miestus. Įvardija pagrindinius Šiaurės ir Pietų Italijos ekonomikos skirtumus.
6. Lenkija		ŽEMĖ, II d. 172 p. 3 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 21 p. 19 užd. (1–5).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 21 p. 20 užd..	Apibūdina ir įvertina Lenkijos geografinę padėtį bei gamtines sąlygas. Žino Aukštutinės Silezijos svarbą Lenkijos ekonomikoje. Žino Lenkijos žemės ūkio vystymo kryptis.
7. Latvija ir Estija		ŽEMĖ, II d. 178 p. 6, 7 pav., 179 p. 10–12 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 22 p. 21 užd. (1–5), 23 p. 22, 23 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 23 p. 24 užd. (1–3).	Palygina Latvijos ir Estijos geografinę padėtį ir gamtines sąlygas.
8. Baltarusija	Krovinių tranzitas, upių vandenskyra, lietuviškos salos.	ŽEMĖ, II d. 180 p. 1 pav., 182 p. 6 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 24 p. 25 užd. (1–6).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 24 p. 26 užd..	Įvertina Baltarusijos geografinę padėtį ir gamtines sąlygas. Žino apie Lietuvos ir Baltarusijos istorinius praeities ryšius. Apibūdina Baltarusijos mašinų pramonę.
9. Ukraina	Unitai, stepės, juodžemis derlingumas, erozija, koksas, juodosios metalurgijos pramonė.	ŽEMĖ, II d. 185 p. 10 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 25 p. 27 užd. (1–4), 28 užd.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 25 p. 29 užd..	Įvertina Ukrainos geografinę padėtį ir gamtines sąlygas. Įvardija žemės ūkio vystymo problemas. Apibūdina Doneco-Dnepro pramonės sritį.

VIII skyrius: RUSIJA

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Rusija – didžiausia pasaulio valstybė	Sibiras.	ŽEMĖ, II d. 194 p. 1 pav., 195 p. 4 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 27 p. 1, 2 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 27 p. 3 užd..	Apibūdina Rusijos geografinę padėtį. Žemėlapyje rodo pagrindines Rusijos gamtines sritis.
2. Rusija – gamtos kontrastų kraštas	Tundra, beržai keružiai, taiga, žemyninis klimatas, daugiametis įšalas.	ŽEMĖ, II d. 197 p. 10 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 28 p. 2 užd. (1, 2), 3 užd. (1, 2), 4 užd. (1–4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 28 p. 2 užd. (3).	Nurodo Sibiro taigos ypatumus. Apibūdina Sibiro upes, jų tėkmės kryptį, vandeningumą, laivybą. Paaiškina, kodėl vidurio Sibiro klimatas griežtai žemyninis. Paaiškina, kas yra daugiametis įšalas.
3. Volga – ilgiausia Europos upė	Delta, tvenkiniai, šliuzai.	ŽEMĖ, II d. 198 p. 1pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p. 5 užd. (1–5).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p. 6 užd..	Žemėlapyje rodo Volgos kelią nuo ištakų iki žiočių. Žino ir parodo žemėlapyje stambiausius miestus prie Volgos. Įvertina Volgos upės panaudojimo galimybes šalies ūkyje.
4. Rusijos gyventojai	Demografinė katastrofa, rusifikacija.	ŽEMĖ, II d. 200 p. 1–3 pav., 201 p. 5 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 30 p. 7 užd., 8 užd.(1).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 30 p. 8 užd. (2, 3)..	Paaiškina, kodėl Rusijoje gyvena tiek daug tautų. Pagrindžia netolygaus gyventojų pasiskirstymo Rusijos teritorijoje priežastis. Paaiškina, kodėl Rusija yra federacinė valstybė.
5. Kaliningrado sritis – Karaliaučiaus kraštas	Karaliaučiaus kraštas, Mažoji Lietuva, tranzitas.	ŽEMĖ, II d. 202 p. 1 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 31 p. 9 užd. (1–4).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 31 p. 10 užd. (1–3).	Apibūdina Karaliaučiaus krašto geografinę padėtį. Žino, kurie lietuvių kultūros puoselėtojai gyveno šiame krašte. Komentuoja, kuo Lietuvai naudingas Rusijos krovinių ir keleivių tranzitas.
6. Gamtos turtai ir šlubuojanti ekonomika	Žaliavos, naftotiekiai, dujotiekiai, branduolinė energetika.	ŽEMĖ, II d. 204 p. 1, 2 pav., 205 p. 4 užd. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 32 p. 11 užd. (1–3), 33 p. 14 užd. (1, 2).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 32 p. 11 užd. (4), 33 p. 12 užd. (1, 2), 13 užd. (1–3).	Nurodo didažiausius naudingųjų iškasenų telkinius Rusijoje. Paaiškina, kodėl Rusija, turėdama milžiniškus gamtos išteklius, smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos šalių ir JAV. Įvertina aplinkos būklę Rusijoje.

IX skyrius: PASAULINIS VANDENYNAS

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Jūrų ir vandenynų vanduo	Pasaulinis vandenynas, druskingumas, ledkalniai.	ŽEMĖ, II d. 212 p. 1–3 pav., 213 p. 4, 5 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 35 p. 1(1–3) užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 36 p. 2 užd.(1–4).	Paaiškina, nuo ko priklauso druskingumas jūrose ir vandenynuose. Paaiškina, nuo ko priklauso pasaulinio vandenyno vandens temperatūra. Žino, kaip ir kur susidaro ledkalniai.
2. Vandenyno dugnas	Žemyno šleifas, žemyno šlaitas, vandenyno guolis, giliavandenės įdubos, riftinis slėnis, vulkaninės salos, echolotas.	ŽEMĖ, II d. 241 p. 1–3 pav., 215 p. 4, 5 pav. analizė. Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 36 p. 3 užd. (1–3), 37 p. 4 užd. (1–3).	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 37 p. 4 užd. (1–3).	Žino vandenynų dugno dalis, jas komentuoja. Žino, kaip tiriamas vandenynų dugnas. Komentuoja, kuo įdomus ir naudingas žmonėms žemyno šelfas.
3. Vandens judėjimas Pasauliniame vandenyne	Ketera, bangos aukštis, potvyniai, atoslūgiai, vandenynų srovės, šiltosios srovės, šaltosios srovės, Vakarų vėjų srovė.	ŽEMĖ, II d. 216 p. 1, 2 pav., 217 p. 3 pav. analizė.	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 37 p. 4 užd. (1–3), 38 p. 5 užd. (1–4).	Žino, kaip susidaro bangos. Paaiškina, kodėl vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Žino pagrindines šiltąsias ir šaltąsias sroves bei jų įtaką pakrančių klimatui.
4. Vandenynas ir žmonių ūkinė veikla	Radiolokatorius, gręžimo platforma, tanklaiviai, vandens valymo įrengimai, planktonas.	ŽEMĖ, II d. 218 p. 3–6 užd..	Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 38 p. 6 užd..	Žino jūrų ir vandenynų svarbą žmonijai. Paaiškina vandenyno taršos pasekmes žmonijai.