V
skyrius: EUROPOS GAMTA
Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos +
2/3 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei.
Pamokos
tema
|
Sąvokos
|
Praktinė
veikla
|
Namų
darbų užduotys
|
Pasiekimai
|
1. Europos gelmės ir reljefas
|
Platforma, skydas, riedulynai, kalnodara,
seniausi Europos kalnai, senieji Europos kalnai, jaunieji Europos kalnai.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 36 p., 1, 2 užd. (1, 2),
37 p. 3 užd. (1, 2).
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 37 p., 4 užd. (1, 2).
|
Žino, kad Europos kalnai susiformavo per tris
kalnodaras.
Pateikia skirtingomis kalnodaromis
susidariusių kalnų pavyzdžių.
Žino, kad Rytinę Europos dalį apima Rytų
Europos platforma.
Lygina
senuosius ir jaunuosius Europos kalnus.
Rekomenduojama
taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui
su žemėlapiu.
|
2. Kur dreba Žemė ir rūksta
ugnikalniai?
|
Vidinės Žemės jėgos, seisminės sritys.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 38 p.,
5
užd. (14).
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 38 p.,
5 užd. (5).
|
Paaiškina, kodėl stipriausi žemės drebėjimai
vyksta Pietų Europoje.
Žino
Europoje veikiančius aktyviausius ir garsiausius ugnikalnius, juos rodo žemėlapyje.
Išsako
nuomonę apie žemės drebėjimų ir ugnikalnių veiklos keliamas problemas,
siūlo būdų, kaip galima būtų sumažinti tokių reiškinių padarinius.
|
3. Ledynai paviršiaus
skulptoriai
|
Ledynmetis, kvarteras.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 39 p., 6 užd. (13), 7
užd. (14).
|
ŽEMĖ, I d. 97 p. 3 užd..
|
Žemėlapyje rodo paskutinio apledėjimo ribą.
Paaiškina, kaip slinkdamas ledynas formavo
paviršių ir kokias reljefo formas sukūrė.
Žino,
kurios Lietuvos aukštumos priklauso Baltijos kalvynui.
Savais
žodžiais apibūdina Lietuvos aukštumoms būdingą reljefą.
|
4. Alpės Europos stogas
|
Išorinės jėgos, raukšliniai kalnai,
vertikalusis zoniškumas.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 40 p.,
8
užd. (13), 41 p., 9 užd. (1, 2).
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 41 p.,
10 užd. (13).
|
Sieja litosferos plokščių judėjimą su Alpių
susidarymu.
Supranta vidinių ir išorinių jėgų poveikį
Alpėms.
Supranta ir komentuoja vertikalųjį zoniškumą
Alpėse, lygina ir paaiškina ne vienodo vertikaliųjų zonų ribų aukštį
šiaurės ir pietų Alpėse.
|
5. Europos krantų įvairovė
|
Fjordas, šcherai, Dalmatija, dalmatiškasis
krantas, vatinis krantas, potvyniai, atoslūgiai
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 42 p.,
11,
12 užd. (1, 2).
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 42 p.,
13
užd..
|
Apibūdina fjordinį, šcherinį, dalmatiškąjį ir
vatinį krantus.
Parodo žemėlapyje skirtingų krantų pavyzdžių.
|
6. Kontrastingas Europos klimatas
|
Jūrinis klimatas, žemyninis klimatas.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 43 p.,
14
užd. (13), 41 p., 15 užd. (1, 2), 44 p., 16 užd. (13).
|
ŽEMĖ, I d. 105 p. 4 užd. (AE).
|
Žino Europos klimatą formuojančius veiksnius.
Įvertina Šiaurės Atlanto šiltosios srovės
poveikį Europos klimatui.
Paaiškina,
kaip keičiasi klimatas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus.
Nagrinėja,
lygina ir vertina klimatogramas.
|
7. Europos augalija
|
Smulkialapiai miškai,
plačialapiai
miškai.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 45 p.,
17
užd. (13).
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 45 p.,
18
užd. (1, 2).
|
Paaiškina, kaip skirtingų geografinių zonų
augalija priklauso nuo klimato sąlygų.
Žino miškingiausias ir mažiausiai miškų
turinčias Europos valstybes, nurodo to priežastis.
Pateikia pavyzdžių, kaip žmonių ūkinė veikla
pakeitė natūralią gamtinę aplinką (pvz., stepės, viduržemio
augmenija).
|
8. Europos upių ir ežerų tinklas
|
Sausumos vandenys, vidaus vandenys, vandens
ištekliai, delta, estuarija, metinis nuotėkis, upės mityba, kanalai,
hidrografinis tinklas tektoninės kilmės ežerai.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 46 p.,
19,
20 užd., 47 p., 21 užd., 48 p., 25 užd.
|
Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 48 p.,
24
užd. (1, 2).
|
Skiria vandenynų ir jūrų baseinams upes.
Geba žemėlapyje parodyti ilgiausias ir
garsiausias Europos upes, didžiausius ir garsiausius ežerus.
Supranta, nuo ko priklauso upių metinis
nuotėkis, kokie skiriami upių mitybos tipai.
Rekomenduojama
taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui
su žemėlapiu.
|
+ 2/3 pamokos įtvirtinimui,
kartojimui, kontrolei.
|
|