TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI

ŽEMĖ 8

 

Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas

BRIEDIS, 2010

 

 I skyrius: AZIJOS GAMTOS ĮVAIROVĖ

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos + 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Azijos paviršius

Kalnynai, raukšliniai kalnai, plokščiakalniai, seisminės juostos, Ugnies Žiedas, liosinės sąnašos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 1 p.,

1 užd. (1, 4), 2 užd. (1, 2).

ŽEMĖ, I d. 9 p., 5 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 1 p.,

 

1 užd. (3), 2 užd. (3, 4).

 

Žino, kurios litosferos plokštės sudaro Azijos žemyną, paaiškina plokščių pakraščiuose vykstančius procesus.

Žemėlapyje rodo sutartinę Europos-Azijos ir Azijos-Afrikos ribą.

Žino ir žemėlapyje rodo svarbiausius Azijos kalnus, kalnynus, plokščiakalnius, lygumas ir žemumas.

Rekomenduojama taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui su žemėlapiu.

2. Visų kraštovaizdžių žemynas

Žemyninis klimatas, žemyninė Azija, musoninis klimatas, musoninė Azija, musoniniai miškai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 3 p.,

3 užd. (1–3), 4 užd. (1–6).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 3 p.,

3 užd. (4).

 

Nurodo pagrindines Azijos kraštovaizdžių susiformavimo priežastis.

Paaiškina, kuo skiriasi žemyninis ir musoninis klimato tipai.

Trumpai apibūdina Azijos geografines zonas šiaurės–pietų kryptimi.

3. Aralo jūros žūtis

Drėkinimas

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 5 p.,

5 užd. (1, 2, 4).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 5 p.,

5 užd. (3).

Paaiškina, kodėl taip smarkiai sumažėjo Aralo jūros plotas.

Išsako nuomonę apie šio ežero žūties sukeltus padarinius.

4. Musonas – palaima ar prakeiksmas

Musonas, potvyniai, sausros.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 6 p.,

6 užd. (1–5).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 6 p.,

6 užd. (6).

Žino, kaip susidaro vasaros ir žiemos musonas.

Paaiškina musoninių vėjų poveikį žmonių gyvenimui.

5. Kinijos gamta ir žmogus

Klajoklinė gyvulininkystė, liosas, erozija.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 7 p.,

7 užd. (1, 2), 8 užd. (1, 2).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 8 p.,

9 užd. (1, 2), 10 užd. (1, 2).

Apibūdina ir įvertina Kinijos geografinę padėtį.

Žino, kas būdinga žaliajai, geltonajai, pilkajai ir rudajai Kinijai. Pateikia pavyzdžių, kaip gamtos procesai įtakoja žmonių gyvenimą ir kaip žmogus keičia gamtinę aplinką.

6. Japonijos gamta

Seisminė zona, žemės drebėjimai, cunamiai, ankstyvojo perspėjimo sistema, taifūnai, evakuacija.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 9 p.,

11 užd. (1–5), 10 p., 12 užd..

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 10 p.,

11 užd. (6, 7).

Apibūdina ir įvertina Japonijos geografinę padėtį.

Žino Japoniją užgriūvančias gamtos katastrofas, nurodo jų priežastis, komentuoja būdus, kaip mėginama apsisaugoti nuo šių stichijų.

+ 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

 

 II skyrius: AZIJOS GYVENTOJAI

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos  + 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Azijos gyventojų margumynas

 

Vienatautės valstybės.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 11 p.,

1 užd. (1, 2), 2 užd. (1).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 11 p.,

2 užd. (2).

Žino, kad Azijoje gyvena daugybė skirtingų tautų ir skirtingų rasių žmonių.

Naudodamiesi informacijos šaltiniais,   mėgina priskirti žmones tam tikroms tautinėms arba rasinėms grupėms. 

Žino, kad Azijoje susiformavo svarbiausios pasaulio religijos.

2. Islamo šalių gyventojai

Islamas, musulmonai, koranas, mečetė, minaretas, čadra.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 12 p.,

3 užd. (1,2), 13 p., 5 užd. (1,2).

ŽEMĖ, I d. 49 p., 1 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 12 p., 3 užd. (3).

Pagal žemėlapį apibūdina islamo religijos paplitimą pasaulyje.

Žino pagrindines islamo religijos nustatytas žmonių gyvenimo taisykles ir atributiką.

3. Indijos gyventojai

Gimstamumas, mirtingumas, šeimos planavimo politika, induizmas, kastos

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 14 p.,

6 užd. (1–3).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 14 p.,

7 užd..

Žino gyventojų skaičiaus kitimo Indijoje priežastis.

Žino ir komentuoja įvairių induizmo kastų skirtumus.

Suvokia induizmo religijos esmę.

4. Kinija: penktadalis pasaulio gyventojų

Konfucionizmas

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 15 p.,

8 užd. (1–3).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 15 p.,

9 užd..

Žino, kad pagal gyventojų skaičių Kinija pirmauja pasaulyje.

Nurodo priežastis, kodėl Kinijoje kurį laiką stabdytas gyventojų skaičiaus augimas.

5. Japonijos gyventojai

Miestų santalkos, dirbtinės salos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 16 p.,

10 užd. (1–3), 11 užd. (1–3).

 

ŽEMĖ, I d. 49 p., 4 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 17 p.,

12 užd. (1, 2).

Supranta gamtos sąlygų ir erdvės trūkumo Japonijoje padiktuotas  aplinkybes.

Žino Japonijos miestų santalkas.

Žino, kaip Japonijos gyventojai sprendžia erdvės trūkumo problemas.

6. Projektas: Azijos šalių kultūra

Tikslai:

1. Supažindinti su Azijos šalių gyventojų tradicijomis, gyvenimo būdu.

2.      Išsiaiškinti, kaip Azijos šalių kultūros tradicijos paveikė europietiškąjį gyvenimo būdą.

3.      Sudaryti galimybių arba paskatinti mokinius labiau domėtis kitų šalių kultūromis.

+ 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

 

 III skyrius: AZIJOS ŪKIS

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos  + 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Nafta – „juodasis auksas“

Naftinga uoliena, naftos telkinys, vandens gėlinimas, darbo migrantas, investicijos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 18 p.,

1 užd. (1, 2), 2 užd. (1–4).

ŽEMĖ, I d. 55 p., 3 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 18 p.,

3, 4 užd..

 

Paaiškina, kaip susidarė naftos telkiniai.

Supranta, kodėl nuolat auga naftos paklausa pasaulyje.

Žino, kuriose Persų įlankos šalyse išgaunama daugiausia naftos ir kuriose didžiausios jos atsargos.

Išsako savo nuomonę dėl naftą eksportuojančių šalių ateities.

2. Indija: tarp skurdo ir pažangos

Mažažemiai valstiečiai, bežemiai, stambieji žemvaldžiai, skurdo riba, aukštosios technologijos, ekonomiškai silpna valstybė.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 19 p.,

5 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 19 p.,

6 užd. (1–4).

Žino svarbiausius ekonomiškai silpnos valstybės požymius.

Supranta ir komentuoja Indijos gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas.

Žino apie Indijoje plėtojamas aukštąsias technologijas.

3. Ekonomikos šuolis Rytų ir Pietryčių Azijoje

Azijos „tigrai“, Azijos  „panteros“, investicijos.

ŽEMĖ, I d. 58 p., 2 užd., 59 p., 3 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 20 p., 7 užd. (1–6).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 21 p.,

8 užd. (1, 2).

Apibūdina Rytų ir Pietryčių Azijos regioną.

Žino, kurie veiksniai lėmė smarkų ekonomikos augimą.

Pateikia Rytų ir Pietryčių Azijos regiono šalių eksporto prekių pavyzdžių.

4. Kinijos ūkio pažanga

Laisvoji ekonominė zona.

ŽEMĖ, I d. 62 p., 1, 3 užd., 63 p., 5 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 22 p., 9, 10 užd. (1, 2).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 22 p.,

11 užd. (1, 2).

Palygina tris ekonomines Kinijos sritis.

Žino, kas yra laisvoji ekonominė zona. Įvardiją jų pranašumus.

5. Japonija – ekonomikos galiūnė

Japonų stebuklas, pramoniniai robotai, žaliavos, gatava produkcija, žvejybos laivynas.

ŽEMĖ, I d. 66 p., 8 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 23 p., 12 užd. (1, 2), 13 užd. (1, 2).

 

ŽEMĖ, I d. 69 p., 3, 4 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 23 p.,

14 užd..

Remiantis informacijos šaltiniais, vertina Japonijos ūkio lygį pasaulyje, nurodo svarbiausius konkurentus.

Paaiškina „japonų stebuklo“ esmę.

+ 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

 

 IV skyrius: EUROPA – MŪSŲ ŽEMYNAS

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos + 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Europos geografinė padėtis

Vidinė valstybė.

ŽEMĖ, I d. 75 p., 2, 3 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 28 p., 1 užd. (1–5), 2 užd. (1, 2).

ŽEMĖ, I d. 89 p., 6 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 29 p., 3 užd. (1, 2).

Įvertina Europos geografinę padėtį. Apibūdina Europos krantų liniją.

Lygina Europos ir kitų žemynų plotą ir gyventojų skaičių.

Žemėlapyje rodo sutartinę Europos-Azijos ribą.

2. Kas yra Europos kultūra?

Europos kultūra, demokratija, katalikybė, protestantizmas, stačiatikybė, indoeuropiečių kalbų šeima.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 30 p.,

4 užd. (1–3), 5 užd. (1,2).

ŽEMĖ, I d. 77 p., 3 užd. analizė.

 

Žino antikos laikais susiformavusį svarbų Europos kultūros bruožą – demokratiją. Geba savais žodžiais ją apibūdinti ir sieti su konkrečiais pavyzdžiais. 

Nurodo, kuriose Europos šalyse daugumą sudaro germanai, slavai, romanai, baltai, finougrai.

Žino Europoje vyraujančias religijas.

3. Europos politinis žemėlapis

„Geležinė uždanga“

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 31 p., 6 užd. (1–3), 32 p., 7 užd. (1, 2), 8 užd. (1–3).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 33 p.,

9, 10 užd..

Žino, kurios šalys, subyrėjus Sovietų Sąjungai, atsirado Europos politiniame žemėlapyje.

Išvardija ir rodo žemėlapyje  Europos regionus. Geba jiems priskirti konkrečias šalis. 

Rekomenduojama taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui su žemėlapiu.

4. Europos Sąjunga

Europos Sąjunga, imigrantai, Šengeno sutartis, euras.

ŽEMĖ, I d. 80 p., 2 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 34 p.,

11 užd. (1–3).

ŽEMĖ, I d. 80 p. 1 užd., 81 p. 3 užd., 82 p. 5 užd..

 

Žino, kokios priežastys paskatino valstybes jungtis į ES.

Išvardija ir žemėlapyje rodo ES valstybes.

Žino pagrindinius ES privalumus (4 laisvės) – siūloma diskutuoti.

Gali nurodyti svarbiausias ES problemas – siūloma diskutuoti. 

5. Kaip valdoma Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga, Europos parlamentas, Europos komisija, komisaras, Europos Teisingumo teismas.

ŽEMĖ, I d. 84 p., 1, 2 užd. analizė.

 

 

ŽEMĖ, I d. 89 p., 5 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 35 p.,

12 užd. (1, 2).

Žino ES valdymo institucijas, nurodo kur yra jų būstinės ir kokias problemas sprendžia.

6. Projektas: Europa mūsų mieste

Tikslai:

1.      Išsiaiškinti, kaip Lietuvos miestai ir miesteliai susieti su kitų Europos tautų gyvenimu ir papročiais.

2.      Sudaryti galimybių arba paskatinti mokinius labiau domėtis savo gyvenamąja aplinka.

 

+ 1/2 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

 

 V skyrius: EUROPOS GAMTA

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos + 2/3 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei. 

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Europos gelmės ir reljefas

Platforma, skydas, riedulynai, kalnodara, seniausi Europos kalnai, senieji Europos kalnai, jaunieji Europos kalnai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 36 p., 1, 2 užd. (1, 2), 37 p. 3 užd. (1, 2).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 37 p., 4 užd. (1, 2).

Žino, kad Europos kalnai susiformavo per tris kalnodaras.

Pateikia skirtingomis kalnodaromis susidariusių kalnų pavyzdžių.

Žino, kad Rytinę Europos dalį apima Rytų Europos platforma.

Lygina senuosius ir jaunuosius Europos kalnus.

Rekomenduojama taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui su žemėlapiu.

2. Kur dreba Žemė ir rūksta ugnikalniai?

Vidinės Žemės jėgos, seisminės sritys.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 38 p.,

5 užd. (1–4).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 38 p.,

5 užd. (5).

 

Paaiškina, kodėl stipriausi žemės drebėjimai vyksta Pietų Europoje.

Žino Europoje veikiančius aktyviausius ir garsiausius  ugnikalnius, juos rodo žemėlapyje.

Išsako nuomonę apie žemės drebėjimų ir ugnikalnių veiklos keliamas problemas, siūlo būdų, kaip galima būtų sumažinti tokių reiškinių padarinius.

3. Ledynai – paviršiaus skulptoriai

Ledynmetis, kvarteras.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 39 p., 6 užd. (1–3), 7 užd. (1–4).

ŽEMĖ, I d. 97 p. 3 užd..

Žemėlapyje rodo paskutinio apledėjimo ribą.

Paaiškina, kaip slinkdamas ledynas formavo paviršių ir kokias reljefo formas sukūrė.

Žino, kurios Lietuvos aukštumos priklauso Baltijos kalvynui.

Savais žodžiais apibūdina Lietuvos aukštumoms būdingą reljefą.

4. Alpės – Europos stogas

Išorinės jėgos, raukšliniai kalnai, vertikalusis zoniškumas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 40 p.,

8 užd. (1–3), 41 p., 9 užd. (1, 2).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 41 p.,

10 užd. (1–3).

 

Sieja litosferos plokščių judėjimą su Alpių susidarymu.

 

Supranta vidinių ir išorinių jėgų poveikį Alpėms.

 

Supranta ir komentuoja vertikalųjį zoniškumą Alpėse, lygina ir paaiškina ne vienodo vertikaliųjų zonų ribų aukštį šiaurės ir pietų Alpėse. 

5. Europos krantų įvairovė

Fjordas, šcherai, Dalmatija, dalmatiškasis krantas, vatinis krantas, potvyniai, atoslūgiai

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 42 p.,

11, 12 užd. (1, 2).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 42 p.,

13 užd..

Apibūdina fjordinį, šcherinį, dalmatiškąjį ir vatinį krantus.

 

Parodo žemėlapyje skirtingų krantų pavyzdžių.

6. Kontrastingas Europos klimatas

Jūrinis klimatas, žemyninis klimatas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 43 p.,

14 užd. (1–3), 41 p., 15 užd. (1, 2), 44 p., 16 užd. (1–3).

ŽEMĖ, I d. 105 p. 4 užd. (A–E).

Žino Europos klimatą formuojančius veiksnius.

Įvertina Šiaurės Atlanto šiltosios srovės poveikį Europos klimatui.

Paaiškina, kaip keičiasi klimatas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus.

Nagrinėja, lygina ir vertina klimatogramas.

7. Europos augalija

Smulkialapiai miškai,

plačialapiai miškai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 45 p.,

17 užd. (1–3).

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 45 p.,

18 užd. (1, 2).

Paaiškina, kaip skirtingų geografinių zonų augalija priklauso nuo klimato sąlygų.

 

Žino miškingiausias ir mažiausiai miškų turinčias Europos valstybes, nurodo to priežastis.

 

Pateikia pavyzdžių, kaip žmonių ūkinė veikla pakeitė natūralią gamtinę aplinką (pvz., stepės, viduržemio augmenija). 

8. Europos upių ir ežerų tinklas

Sausumos vandenys, vidaus vandenys, vandens ištekliai, delta, estuarija, metinis nuotėkis, upės mityba, kanalai, hidrografinis tinklas tektoninės kilmės ežerai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 46 p.,

19, 20 užd., 47 p., 21 užd., 48 p., 25 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d. 48 p.,

24 užd. (1, 2).

Skiria vandenynų ir jūrų baseinams upes.

 

Geba žemėlapyje parodyti ilgiausias ir garsiausias Europos upes, didžiausius ir garsiausius ežerus.

 

Supranta, nuo ko priklauso upių metinis nuotėkis, kokie skiriami upių mitybos tipai.  

Rekomenduojama taikyti žaidybinę formą, surengti varžytuves, daugiau laiko skirti darbui su žemėlapiu.

 

      + 2/3 pamokos įtvirtinimui, kartojimui, kontrolei.