Teminis planas vadovėliui

„ŽEMĖ 10“

BRIEDIS, 2006

I skyrius: PASAULIO ŪKIS

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Pasaulio ūkio samprata ir raida

Poreikiai, konkurencija, tarptautinis veiklos pasidalijimas, rinkos ekonomika, planinė ekonomika, pasaulio ūkis, pramonės perversmas, paklausa, pasaulio rinka, pasiūla

Vad. ŽEMĖ, 8 p. 1, 2 pav., 9 p. 3 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 22 p. 1, 2 užd.

Užd. sąs.

Orientuojasi pasaulio ūkio raidos etapuose.

Paaiškina, kaip ūkio formavimąsi veikia mokslo ir technikos raida.

Lygina rinkos ir planinės ekonomikos sistemas, nurodo jų pranašumus ir trūkumus (galima diskusija).

2. Pasaulio ūkio struktūra

Ūkio sektoriai, ūkio struktūra, užsienio investicijos, neoficialusis darbo sektorius, agrarinės šalys, paslaugų visuomenė

Vad. ŽEMĖ, 10 p. 1 pav., 11 p. 3 pav., 12 p. 4 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 22 p. 3–6 užd.

Užd. sąs.

Žino ir apibūdina pasaulio ūkio sektorius.

Paaiškina netolygų žmonių užimtumo ūkio sektoriuose pasiskirstymą įvairiuose pasaulio regionuose.

Nurodo kriterijus, kuriais remiantis skiriamos agrarinės, pramoninės šalys bei  paslaugų visuomenė.

3. Vienas pasaulis!?

Ekonomiškai stiprios šalys, ekonomiškai silpnos šalys, pereinamosios ekonomikos, išsivysčiusios, besivystančios šalys, bendrasis vidaus produktas (BVP), gyvenimo kokybės indeksas (GKI), kolonizacija, įsiskolinimas, korupcija

Vad. ŽEMĖ, 13 p. 1 pav., 14 p. 2, 3 pav., 15 p. 4, 5 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 22 p. 7–10 užd.

Užd. sąs.

Žino valstybių ekonominės galios rodiklius. Remiantis jais lygina šalis ir vertina jų ekonomikos bei žmonių gyvenimo lygį.

Nurodo ekonominius ir socialinius silpnųjų valstybių požymius.

Aiškina ilgalaikės ir trumpalaikės paramos būdų pranašumus ir trūkumus (galima diskusija ).

4. Pasaulio ūkio integracija

Globalizacija, ekonominiai susivienijimai

Vad. ŽEMĖ, 16 p. 1, 3 pav., 17 p. 4 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 22 p. 11, 12 užd.

Užd. sąs.

Analizuoja globalizacijos pranašumus ir trūkumus (galima diskusija).

Paaiškina, kurias problemas sprendžia ekonominio bendradarbiavimo organizacijos. Vertina jų vaidmenį pasaulio ekonomikoje.

5. Lietuvos ūkio raida

Planinė ekonomikos sistema, deficitas, blatas, spekuliantai, laisvosios rinkos sistema, privatizacija, ekonominė krizė, užsienio investicijos, verslo palankumo indeksas, ES struktūriniai fondai, pridėtinė vertė

Vad. ŽEMĖ, 18 p.3–5 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 22 p. 13–15 užd.

Užd. sąs.

Paaiškina, kaip pasikeitė Lietuvos ūkio struktūra nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Suvokia užsienio investicijų svarbą Lietuvos ūkiui.

Domisi ES parama Lietuvai ir gaunamų lėšų efektyviu naudojimu.

II skyrius: IŠTEKLIAI IR ENERGETIKA

Siūlomas pamokų skaičius: 7pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Ištekliai – ekonomikos variklis

Gamtos ištekliai, žmogiškieji ištekliai, atsinaujinantys, neatsinaujinantys šaltiniai, atsargos, energetika, iškastinis kuras, energijos sunaudojimas, kuro ir energijos balansas

Vad. ŽEMĖ, 24 p. 1, 2 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (1, 2).

Užd. sąs.

Suvokia išteklių įvairovę bei skirsto juos pagal būdingus požymius.

Žino energijos išteklių naudojimą lemiančius veiksnius.

Vertina senkančių išteklių keliamas problemas žmonijai (galima diskusija).

2. Neatsinauji-nantys energijos šaltiniai. Akmens anglys – seniausia pramonės žaliava

Rekultyvacija

Vad. ŽEMĖ, 26 p. 1,2 pav., 27 p. 3 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (4).  

Užd. sąs.

Komentuoja anglių gavybos pranašumus ir trūkumus.

Žemėlapyje rodo didžiausius pasaulyje anglių telkinius ir jų eksporto srautus.

Pateikia pavyzdžių, kada anglių gavyba yra pigi, o kada brangi.

3. Neatsinauji-nantys energijos šaltiniai. Nafta – svarbiausia pasaulio ūkio žaliava. Gamtinės dujos

Tanklaiviai, „pigios vėliavos šalis“, naftos platforma, OPEC, dujovežis

Vad. ŽEMĖ, 29 p. 10–12 pav., 29 p. 9, 10 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (5, 6).

Užd. sąs.

Žemėlapyje rodo svarbiausius pasaulio naftos telkinius ir naftos gabenimo kryptis.

Paaiškina, kokį pavojų aplinkai kelia naftos gavyba, gabenimas, perdirbimas ir naftos produktų naudojimas.

Žino didžiausius gamtinių dujų telkinius pasaulyje, nurodo šio kuro pranašumus ir trūkumus.

4. Branduolinė energetika

Branduolinė energija, branduolinė energetika, radioaktyviosios atliekos

Vad. ŽEMĖ, 32 p.2, 3 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (7, 9).

 

Užd. sąs.

Komentuoja branduolinės energijos pranašumus ir trūkumus (galima diskusija ).

Žemėlapyje rodo branduolinę energetiką naudojančias šalis.

Išsako savo nuomonę apie branduolinės energetikos plėtojimą.

5. Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Vėjo jėgainės, vėjo parkas, hidroelektrinės, užtvankos, bangų energijos kolektorius fotoelektrinės

 

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (10–12).

Užd. sąs.

Žino, kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai plačiausiai naudojami pasaulyje.

Komentuoja vėjo jėgainių pranašumus ir trūkumus.

Palygina kalnų ir lygumų upių hidroelektrinių ypatumus.

Paaiškina, kaip funkcionuoja geoterminės jėgainės bei potvynių ir atoslūgių elektrinės.

Galima diskusija.

6. Lietuvos energetika

Energetikos sektorius, kuro balansas, Lietuvos energetinė sistema, elektros tiltas į vakarus, Ignalinos AE, Kauno HE, Kruonio HAE

Vad. ŽEMĖ, 38 p.1–3 pav., 39 p. 5 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (13–15).

Užd. sąs.

Žemėlapyje rodo ir apibūdina Ignalinos AE, Kauno HE, Kruonio HAE ir jų vietą Lietuvos energetikos sektoriuje.

Suvokia Lietuvos priklausomybę nuo energijos išteklių. 

7. Atsinauji-nantys energijos šaltiniai

Vėjo energija, vandens energija, augalinė biomasė, geoterminė energija

Vad. ŽEMĖ, 41 p.1 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 46 p. 2 užd. (16).

Užd. sąs.

Vardija atsinaujinančius energijos šaltinius.

Įvertina, kurie atsinaujinančios energijos šaltiniai Lietuvai turi didžiausią ekonominę reikšmę.

III skyrius: PRAMONĖS GEOGRAFIJA

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Pramoninė gamyba

Pridėtinė vertė, gamybos išlaidos, kooperacija, apdirbimo pramonė, specializacija, pramonės išdėstymo veiksniai

Vad. ŽEMĖ, 50 p. 6 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (1, 2).

Užd. sąs.

Suvokia pramoninės gamybos esmę.

Palygina ekonomiškai stiprių ir ekonomiškai silpnų šalių pramonės ypatumus.

Komentuoja pramonės išdėstymo veiksnius ir savarankiškai nurodo, kurie veiksniai lemia vietos parinkimą pasirinktai pramonės įmonei.

2. Lietuvos pramonės pokyčiai

Maisto pramonė, lengvoji, chemijos pramonė, naftos produktų gamyba, elektronikos pramonė, statybinių medžiagų pramonė, nekilnojamas turtas

 

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (4–6), 4 užd. (1–8).

Užd. sąs.

Išvardija pagrindines Lietuvos pramonės šakas ir jų įmonių išsidėstymo ypatumus. Mėgina nurodyti to priežastis.

Svarsto, kurias pramonės šakas Lietuvai perspektyviausia plėtoti  (galima diskusija).

Diskutuoja, į kurią rinką (Vakarų ar Rytų) reikėtų orientuoti Lietuvos pramonės produkciją.

Vertina statybų sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai.

3. Mokslo bei technikos pažanga

Aukštųjų technologijų pramonė, mokslo ir technologijų parkai, lazeriai, šviesos technologijos, biotechnologijos pramonė, „Saulėtekio slėnis“

Vad. ŽEMĖ, 54 p. 1–3 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (7).

Užd. sąs.

Žino, kuriose pasaulio valstybėse yra didžiausi mokslo ir technologijų parkai, suvokia jų svarbą toms šalims ir pasauliui.

Domisi, kokias paslaugas teikia Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės.

4. Tarptautinės bendrovės

Tarptautinė bendrovė, antrinė įmonė

Vad. ŽEMĖ, 56 p.1, 2 pav., 57 p. 4 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (8, 9).

Užd. sąs.

Pateikia didžiausių pasaulio tarptautinių bendrovių pavyzdžių.

Nurodo tarptautinių bendrovių pranašumus ir trūkumus.

Domisi, kurių tarptautinių bendrovių įmonių yra įkurta Lietuvoje.

5. Pramonė ir aplinka

„Šiltnamio efektas“, vizualinė tarša, rekultivacija, tarptautiniai susitarimai, Kioto protokolas

Vad. ŽEMĖ, 58 p. 1–3 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (10, 11).

Užd. sąs.

Pagrindžia teiginį, kad pramonė yra pagrindinis gamtinės aplinkos taršos šaltinis. Remiasi pavyzdžiais.

Supranta tarptautinių susitarimų aplinkosaugos srityje reikšmę.

6. Jungtinių Valstijų pramonė

Vartotojų rinka, darbo jėgos ištekliai, transporto tinklas, amerikiečių verslumas, pramonės juosta, Saulės juosta, Silicio slėnis

Vad. ŽEMĖ, 61 p. 5 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (12, 13).

Užd. sąs.

Išvardija JAV ūkio klestėjimo veiksnius.

Apibūdina didžiausias JAV pramonės sritis. Nurodo jų plėtros priežastis.

Vertina Silicio slėnio technologijų parko reikšmę.

7. Japonijos pramonės apžvalga

MITI, technopolis

Vad. ŽEMĖ, 64 p.1–4 pav., 66 p. 7 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (14–16).

Užd. sąs.

Žino Japonijos ūkio raidos ypatybes.

Nurodo svarbiausias Japonijos pramonės šakas, apibūdina šiuolaikinę Japonijos pramonę, jos gaminamą produkciją.

Suvokia pramonės įmonių išdėstymo pakrantėse reikšmę.

8. Kinija –ekonomikos drakonas

Penkmetis, „didysis šuolis“, liaudies komuna, laisvoji ekonominė zona, atvirasis uostas

 

Vad. ŽEMĖ, 72 p. 2 užd. (17, 18).

Užd. sąs.

Vertina Kinijos galimybes ekonomikai plėtoti.

Išvardija Kinijos ekonomikos augimo veiksnius.

Komentuoja, kuo Kinijai naudingos bendros su užsieniu įmonės.

IV skyrius: BIOPRODUKCINIS ŪKIS

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1.

Žemės ūkį lemiantys veiksniai

Kalnų terasos, vegetacijos laikotarpis, hidroponika

Vad. ŽEMĖ, 74 p. 1–4 pav., 77 p. 9 pav. analizė. 

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 75 p. 1–3 užd., 106 p. 2 užd. (1).  

Užd. sąs.

Išvardija žemės ūkį lemiančius gamtinius ir ekonominius veiksnius.

Suvokia mitybos tradicijų reikšmę žemės ūkio kultūrų ir gyvulių auginimo pasirinkimui.

Aiškina, kokių būdų imamasi žemės ūkį ribojančių gamtinių veiksnių poveikio mažinimui, kokį vaidmenį tame atlieka šiuolaikinės technologijos. 

2. Žemės ūkio šakos

Augalininkystė (žemdirbystė), gyvulininkystė, galvijininkystė, kiaulininkystė, kultūrinis augalas, embargas

Vad. ŽEMĖ, 78 p.1 pav., 79 p. 4 pav., 80 p. 7, 9 pav.analizė.  

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 79 p. 1, 2 užd., 106 p. 2 užd. (2).

Užd. sąs.

Vardija pagrindines žemės ūkio šakas.

Nurodo, kuriuose pasaulio regionuose yra palankiausios sąlygos kviečiams, ryžiams ir kukurūzams auginti. Šį dėsningumą sieja su gamtinėmis sąlygomis.

Nurodo pagrindinius gyvulininkystės arealus.

3. Ūkių įvairovė pasaulyje

Natūrinis žemės ūkis, perprodukcija, plantacija, monokultūra, prekinis plantacijų ūkis, produktyvumas, intensyvusis žemės ūkis, ekstensyvusis žemės ūkis

Vad. ŽEMĖ, 81 p. 1–3 pav., 82 p. 5, 6 pav., 83 p. 7 pav. analizė. 

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 83 p. 5 užd., 106 p. 2 užd. (3–5).

Užd. sąs.

Apibūdina natūrinį ir prekinį ūkį.

Aiškina, kuo ypatingi silpnųjų šalių prekiniai plantacijų ūkiai.

Nurodo, kuriuose pasaulio regionuose yra palankiausios sąlygos tonizuojamiesiems augalams auginti. Šį dėsningumą sieja su gamtinėmis sąlygomis.

Suvokia monokultūrinių augalų vyravimo kai kurių šalių eksporto struktūroje problemiškumą.

Įvardija intensyvaus ūkio bruožus, pateikia pavyzdžių.

Įvardija ekstensyvaus ūkio bruožus, pateikia pavyzdžių.

4. Lietuvos žemės ūkis

Žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio naudmenos, kaimo bendruomenė, regioninė specializacija, šeimyniniai ūkiai, tiesioginės išmokos, kaimo turizmas

Vad. ŽEMĖ, 84 p. 4, 5 pav., 85 p. 6, 7 pav., 86 p. 11, 13 pav., 87 p. 16 pav. analizė.  

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 106 p. 2 užd. (6–8), 4 užd. (1–8)  

Užd. sąs.

Komentuoja, kokių pokyčių žemės ūkyje įvyko Lietuvai atgavus Nepriklausomybę.

Orientuojasi Lietuvos žemės fondo struktūroje.

Remiasi atlaso žemėlapiais ir nurodo įvairių Lietuvos regionų žemės ūkio specializaciją. Ją mėgina paaiškinti.

Komentuoja bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūrą ir ją vertina. Analizuoja užsienio prekybos žemės ūkio produktais duomenis ir daro išvadas.

Žino naujas ūkininkavimo formas ir vertina jas ekonominių požiūriu.

Išsako asmeninę nuomonę arba dalyvauja diskusijoje apie tiesioginių išmokų reikšmę ūkininkams ir apskritai kaimo gyventojams.

5. Žemės ūkis ir aplinka

Dirvožemio erozija, dirvožemio druskėjimas, sėjomaina, nuganymas, dykumėjimas, žemės ūkio politika, ekologinis ūkininkavimas

Vad. ŽEMĖ, 89 p. 2, 3 pav., 90 p. 4, 5 pav., 91 p. 7, 8 pav. analizė.  

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 106 p. 2 užd. (10, 11).  

Užd. sąs.

Žino dirvožemio nykimo priežastis.

Aiškina drėkinimo problemas ir druskėjimo keliamą pavojų. Nurodo būdus, kuriais mėginama sumažinti dirvų druskėjimą.

Suvokia dykumėjimo procesą ir jį lemiančias priežastis.

Žino būdus dykumėjimui stabdyti.

Nurodo stipriųjų šalių žemės ūkio keliamo pavojaus aplinkai būdus.

Suvokia ekologinės žemdirbystės pranašumus.

6. Pasaulio gyventojų mityba

Nuolatinis neprievalgis, badas, žalioji revoliucija, žemės reforma, genetiškai modifikuotas maistas (GMO), genetiškai modifikuoti organizmai

Vad. ŽEMĖ, 92 p. 3 pav., 93 p. 4, 5 pav. analizė.  

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 106 p. 2 užd. (12, 13).

Užd. sąs.

Išvardija bado ir neprievalgio išorines bei vidines priežastis. Jas interpretuoja.

Žino būdus, kaip padidinti žemės ūkio produkcijos gamybą. Argumentuotai ir kritiškai vertina šiuos būdus. Pateikia konkrečių pavyzdžių.

Išsako savo nuomonę apie genetiškai modifikuoto maisto gamybą.

7. Miškai – pasaulio turtas

Miškingumas, šiaurės ir pietų miškų juostos, miškų ūkis, rūgštieji lietūs

Vad. ŽEMĖ, 96 p. 1, 2 pav., 97 p. 5, 6 pav., 98 p. 7–9 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 106 p. 2 užd. (14–17).  

Užd. sąs.

Lygina šiaurės ir pietų juostų miškus, vertina juos ūkiniu požiūriu.

Apibūdina Lietuvos miškų ūkį.

Žino, kokia žmonių ūkinė veikla kelia didžiausią pavojų miškams. Pateikia konkrečių pavyzdžių.

Prognozuoja galimus pokyčius ateityje žymiai sumažėjus miškų plotams.

8. Žvejyba ir akvakultūra

Žvejyba, šelfas, ekonominė zona, akvakultūra, marikultūra

Vad. ŽEMĖ, 101 p. 4, 5 pav., 102 p. 7, 8 pav., 103 p. 13 pav. analizė. 

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 106 p. 2 užd. (18–20).  

Užd. sąs.

Suvokia žvejybos reikšmę pasaulio ūkiui.

Nurodo biologinių išteklių Pasaulio vandenyne pasiskirstymo dėsningumus.

Orientuojasi, kurios pasaulio šalys sužvejoja ypač daug žuvų.

Vertina besaikės žvejybos padarinius ir nurodo, kokiais būdais galima spręsti šią problemą.

Suvokia akvakultūros ir marikultūros reikšmę.

V skyrius: PASLAUGŲ GEOGRAFIJA

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Paslaugų reikšmė ir įvairovė

Paslaugų sektorius, gamybinės paslaugos, negamybinės paslaugos

Vad. ŽEMĖ, 108 p. 4 pav., 109 p. 5 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 109 p. 4 užd., 135 p. 2 užd. (1).

Užd. sąs.

 

Supranta paslaugų sektoriaus reikšmę žmonių gyvenime.

Žino pagrindines paslaugų rūšis, skirsto jas pagal įvairius kriterijus.

2. Pasaulio transportas

Pasaulio transporto sistema, transporto infrastruktūra, sausumos transportas, oro transportas, vandens transportas, tanklaiviai tonažas, prekybos laivynas

Vad. ŽEMĖ, 114 p. 13 pav. analizė.

 

 

 

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 110 p. 3 užd., 112 p. 8 pav. analizė, 135 p. 2 užd. (2, 3).

 

Užd. sąs.

Žino ir apibūdina visas transporto rūšis.

Vertina transporto rūšis techniniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu.

Remiasi žemėlapiais ir komentuoja įvairių transporto rūšių (kelių tinklo tankumas, vandens ir oro linijų kryptys bei srautai) geografinį paplitimą.

3. Mūsų valstybės arterijos

Oro skrydžių bendrovė, pigių skrydžių bendrovė, užsakomieji reisai

Vad. ŽEMĖ, 115 p. 1–3 pav., 117 p. 10 pav., 118 p. 11, 12 pav., 119 p. 14 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 135 p. 3 užd. (5, 7, 8, 10, 12).  

Užd. sąs.

Vertina Lietuvos transporto sistemą.

Žino pagrindinius transporto koridorius (šiaurės–pietūs; vakarai–rytai) ir suvokia jų reikšmę Lietuvos ekonomikai.

Nurodo automobilių transporto Lietuvoje keliamas problemas ir siūlo būdų, kuriais galima jas mažinti.

Vertina Klaipėdos uosto reikšmę mūsų valstybei.

Lygina automobilių ir geležinkelių transporto ypatumus (keleivių ir krovinių vežimas).

Vertina oro transporto plėtrą.

4. Automobilis ir aplinka

 

Vad. ŽEMĖ, 120 p. 2–4 pav. analizė, 121 p. 3 užd.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 135 p. 2 užd. (4, 5).

 

Užd. sąs.

Vardija automobilių transporto keliamus pavojus.

Nurodo būdus bei priemones, kuriomis mėginama mažinti automobilių transporto poveikį aplinkai ir žmonėms.

5. Telekomunikacijos

Telekomu-nikacijos, mobilusis ryšys, internetas, „Skype"

Vad. ŽEMĖ, 123 p. 4 pav. analizė.

 

 

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 124 p. 3, 6 užd., 135 p. 2 užd. (7, 8).

 

Užd. sąs.

Žino pagrindines telekomunikacijų rūšis, nurodo jų pranašumus ir trūkumus.

Vertina interneto svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.

Komentuoja, kaip per pastarųjų kelių dešimčių metų laikotarpį keitėsi pagrindinių telekomunikacijų naudotojų skaičius, prognozuoja galimus pokyčius ateityje.

6. Pasaulio turizmas

Poilsinės kelionės, pažintinės kelionės religinis turizmas, tarnybinis turizmas, turizmo bendrovės, subalansuota turizmo plėtra

Vad. ŽEMĖ, 126 p. 3–6 pav., 127 p. 7 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 135 p. 2 užd. (9–11).

Užd. sąs.

Žemėlapyje rodo labiausiai turistų lankomas valstybes, pagrindinius turizmo srautus.

Nurodo turizmo pranašumus ir trūkumus.

Pasiūlo būdų, kuriais galima mažinti turizmo keliamas problemas.

Vertina Lietuvos galimybes plėtoti turizmą, argumentuotai išsako nuomonę apie esamą padėtį (galima diskusija).

7. Tarptautiniai ekonominiai ryšiai

Užsienio prekybos balansas, muitas, prekybos karas, birža, valiuta, tiesioginės užsienio investicijos, bankas, akcija

Vad. ŽEMĖ, 128 p. 1 pav., 129 p. 2–4 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 135 p. 2 užd. (12–15).

Užd. sąs.

Žino tarptautinių ekonominių ryšių formas.

Remiantis duomenimis apskaičiuoja užsienio prekybos balansą ir jį vertina.

Žino pagrindinius tarptautinės prekybos centrus pasaulyje, vertina jų dominavimą pasaulinėje rinkoje.

Žino, kokiais pavidalais pinigai juda pasaulyje.

Suvokia, kuo šalims naudingos ir tuo pačiu kokias grėsmes kelia paskolos.

8. Lietuvos vidaus ir užsienio prekyba

Reeksportas, mažmeninė prekyba, prekybos tinklas,  prekybos centras, laisvoji ekonominė zona, prekyba išsimokėtinai

Vad. ŽEMĖ, 131 p. 3 pav., 132 p. 4 pav. analizė.

Užd. sąs.

Vad. ŽEMĖ, 135 p. 2 užd. (16, 17).

Užd. sąs.

Komentuoja, kaip keitėsi Lietuvos užsienio prekybos rodikliai per pastarąjį laikotarpį.

Žino pagrindines Lietuvos eksporto ir importo partneres.

Vertina Lietuvos užsienio prekybos balansą.

Suvokia laisvųjų ekonominių zonų reikšmę Lietuvai.

Komentuoja ir vertina Lietuvos eksporto ir importo duomenis.

Išsako savo nuomonę apie didžiųjų prekybos tinklų dominavimą Lietuvos mažmeninėje prekyboje ir pateikia jiems alternatyvų (galima diskusija).