ŽEMĖ 9 I  DALIS, NAUJAS leidimas, 2012 m.
REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS
Rytas Šalna, Edvardas Baleišis, Ričardas Baubinas, Vidmantas Daugirdas, BRIEDIS, 2005

I skyrius: Lietuvos valstybė

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Lietuvos teritorija ir gyventojai praeityje

Indoeuropiečių gentys, indoeuropiečių kalbų šeima, asimiliacija, Kvedlinburgo metraščiai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 1 p., 1 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  2 p., 2 užd..

Žino, kada rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
Analizuoja 1613 m. LDK žemėlapį.
Lygina senuosius ir dabartinius Lietuvos žemėlapius.
Žino Lietuvos vardo kilmės teorijas.

 

 

2. Geografinė padėtis

Lietuvos geografinis vidurys, Europos geografinis centras, Vidurio Europos valstybė, Baltijos valstybė, ekslavas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  2 p., 3, 4 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  3 p., 5, 6 užd.

Žino, kodėl Lietuva priskiriama prie Vidurio Europos ir Baltijos valstybių.
Palygina Lietuvos geografinę padėtį su bet kurios kaimyninės valstybės geografine padėtimi.
Įvertina Lietuvos geopolitinę padėtį.

 

 

3. Teritorija ir sienos

Valstybės teritorija, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys, išskirtinė ekonominė zona, valstybės siena, anklavas, delimitacija, demarkacija, Rusijos imperija, pasienio kontrolės punktai, Šengeno sutartis, ES vidaus siena, muitinės postai, viza, išorinė ES siena.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  4 p., 7, 8 užd.,

6 p. 2, 3 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  5 p., 9 užd.,  6 p. 11 užd.

Žino Lietuvos teritorijos dydį ir pasienio valstybes.
Žino, kas yra teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė zona.
Paaiškina, kuo skiriasi vidinė ir išorinė ES siena.
Paaiškina, kokio-mis priemonėmis kontroliuojama valstybės siena.

 

 

4. Valstybės valdymas

Suverenitetas, parlamentinė respublika, Seimas, Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, Prezidentas, teismai, administracinis suskirstymas, savivaldybė, apskritis, unitarinė valstybė.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  7 p., 12, 13, 14, 16 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, I d.7 p., 15 užd. , 9 p., 17 užd.

Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 25 p., 4 užd..

Žino Lietuvos valstybės simbo lius. Apibūdina seimo, vyriausybės, prezidento ir teismų funkcijas.
Išvardija Lietuvos apskritis.

 

 

II skyrius: Geologija ir paviršius

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Geologinė praeitis

Kvarteras, atodangos, giluminiai gręžiniai, uolienų šerdis (kernas), kvartero nuogulos, ikikvarterinės nuosėdinės uolienos, kristalinis pamatas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  10 p., 1 užd.

Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 47 p., 3 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  10 p., 6 užd..

Apibūdina Lietuvos teritorijos geologinę raidą paleozojaus, mezozojaus ir kainozojaus erose (pagal paleogeogr. lentelę).
Supranta ir komentuoja Lietuvos teritorijos geologinį pjūvį.
Žino, kur yra devono ir juros periodų atodangos.

 

 

2. Apledėjimai Lietuvoje

Ledynmečiai, tarpledynmečiai, apledėjimo centras, rieduliai, morena.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  11 p., 2, 3 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  11 p., 4 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 33 p., 4 užd..

Žino Europos apledėjimo priežastis ir padarinius.
Žino garsiausius Lietuvos riedulius.

 

 

3. Ledynai – Lietuvos paviršiaus skulptoriai

Galinė morena, smėlingoji lyguma, moreninė aukštuma, molingoji lyguma, moreninė lyguma, prieledyniniai ežerai, žemumos, aukštumos, lygumos, Aukštojo kalnas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  14 p., 7 užd., 12 p. 5 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  13 p., 6 užd..

Žino, kaip susidarė Baltijos aukštumos ir Pietryčių smėlingoji lyguma.
Rodo žemėlapyje didžiausias Lietuvos aukštumas ir žemumas.

 

 

4. Dabarties geologiniai procesai

Vandens erozija, karstinis reiškinys, karstas, karstinė įgriuva, smegduobė, nuošliauža, vėjo erozija, išpustymas, supustymas, kopos, parabolinės kopos, pajūrio kopos, žemyninės kopos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  15 p., 8-10 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  16 p., 11, 12 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 47 p., 5 užd..

Išvardija dabartinį Lietuvos paviršių keičiančius geologinius procesus.
Paaiškina, kas yra karstiniai reiškiniai, išvardija ir įvertina jų sukeltus padarinius.
Paaiškina, kaip vėjas keičia žemės paviršių.
Žino, kokią įtaką žemės paviršiui daro žmonių veikla.

 

 

5. Žemės gelmių turtai

Eksploatavimas, nafta, naftos atsargos, skalūnų dujos, statybinis smėlis, kvarcinis smėlis.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  17 p., 13 užd., 18 p. 15 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis),  18 p., 14, 16 užd..

Žino, kur yra didžiausi naudingųjų iškasenų telkiniai, svarbiausius iš jų parodo žemėlapyje.  

 

 

III skyrius: Orai ir klimatas

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Permainingų orų kraštas

Orai, meteorologija, orų prognozė, sinoptikai, hidrometeorologijos tarnyba, sinoptiniai žemėlapiai, meteorologiniai palydovai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 19 p., 2 užd., 20 p. 3 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 20 p., 4 užd..

Nurodo labiausiai nuo orų priklausančias ūkio šakas.
Paaiškina meteorologinių stočių atliekamą darbą.
„Skaito“ sinoptinį žemėlapį.

 

 

2. Kas lemia šalies klimatą?

Klimatas, Saulės spinduliuotė, vakarų oro masių pernaša, bendroji Saulės spinduliuotė, pereinamojo iš jūrinio į žemyninį tipo klimatas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 21 p., 5, 7 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 21 p., 6 užd.

Žino mūsų krašto klimatą lemiančius veiksnius.
Nurodo į Lietuvą atslenkančių oro masių poveikį klimatui.

 

 

3. Klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje

Mikroklimatas

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 22 p., 8 (1–4) užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 22 p., 8 (5) užd..

Palygina pajūrio ir Lietuvos rytinės dalies klimatą, nurodo skirtumus.
Žino geografinės platumos, Atlanto vandenyno, reljefo, vyraujančių vėjų įtaką Lietuvos klimatui.

 

 

4. Ciklonai ir anticiklonai

Ciklonas, anticiklonas, šiltasis frontas, šaltasis frontas, šiltasis sektorius.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 23 p., 9–11 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 24 p., 12 (1-3) užd., 13 užd..

Paaiškina, kaip susidaro ciklonas ir anticiklonas.
Žino, kokius orus ciklonas formuoja žiemą ir kokius – vasarą.
Žino, kokius orus anticiklonas formuoja žiemą ir kokius – vasarą.
Paaiškina, kaip kinta orai slenkant ciklonui.

 

 

IV skyrius: Baltijos jūra ir vidaus vandenys

Siūlomas pamokų skaičius: 9 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Baltijos jūros ypatumai

Vidinė jūra, izostazinis kilimas, biologiniai indikatoriai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 25 p., 3 užd., 26 p. 4 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 25 p., 1, 2 užd..

Žemėlapyje rodo Baltijos jūros įlankas, salas, su Šiaurės jūra jungiančius sąsiaurius.
Žino didžiausią Baltijos jūros gylį ir vidutinį druskingumą. Paaiškina, kodėl kinta Baltijos gylis šiaurinėje ir pietinėje dalyje.

 

 

2. Baltijos jūros krantai

Abrazija, abrazinis krantas, klifas, priekrantės srovė, akumuliacija, akumuliacinis krantas, nerija, lagūna, paplūdimio kopagūbris, bunos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 27 p., 5, 6 užd., 28 p., 7 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 28 p., 8 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d., 98 p., 4 užd..

Paaiškina, kaip bangų mūša veikia ir keičia Baltijos jūros krantus.
Žino Lietuvos pajūrio paplūdimių siaurėjimo priežastis.
Žino keletą būdų, kaip išsaugoti Lietuvos paplūdimius.

 

 

3. Gamtos ištekliai Baltijos jūroje

Ekologinė katastrofa, paplūdimių turizmas, verslinės žuvys, tralai, traleriai, žvejybos kvotos.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 29 p., 9, 10 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 75 p., 1,2, 4-7 užd..

Išvardija ir apibūdina svarbiausius Baltijos jūros gamtos išteklius.
Nurodo priežastis, kodėl Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų.

 

 

4. Kuršių marios – didžiausia Baltijos lagūna

Ragai, patvanka, praeivės žuvys, įplaukos kanalas, grimzlė, laivakelis (farvateris).

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 30 p., 11 užd., 31 p. 13 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 30 p., 12 užd.

Žino, kaip susidarė Kuršių marios.
Pasakoja apie žuvų išteklius ir žvejybos problemas Kuršių mariose.
Pagal schemą (vad. 84 p.) paaiškina, kaip įrengtas Klaipėdos uostas.

 

 

5. Požeminis vanduo

Požeminis vanduo, vandenspara, gruntinis vanduo, tarpsluoksninis vanduo, hidrostatinis slėgis, artezinis vanduo, verdenė, terminis vanduo, gėlas, mineralizuotas vanduo, sūrymas, mineralinis vanduo.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 31 p., 14 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 99 p., 5 užd.

Žino, kas yra požeminiai vandenys.
Žino, kur Lietuvoje išgaunamas ir kaip panaudojamas mineralinis vanduo. Nurodo geoterminio vandens panaudojimo galimybes.

 

 

6. Upės – šalies mėlynosios arterijos

Salpa, potvynis, poplūdis, tvenkinys.

Upės kritimas, upės nuolydis, upės nuotėkis.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 33 p., 17 užd., 34 p., 18 (1, 2) užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 34 p., 18 (3) užd., 19 užd..

Paaiškina upių gausą Lietuvoje.
Suskirsto Lietuvos upes pagal nuotekio režimą.
Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias upes bei tvenkinius.
Nagrinėja Nemuno deltą. Nurodo potvynių priežastis ir vietinių gyventojų problemas.

 

 

7. Ežerų kraštas

Ežeringumas, ežerynas, ledyniniai ežerai. Karstiniai, upiniai, lagūniniai, pelkiniai, dirbtiniai, pratakiniai, nuotakiniai, nenuotakiniai, aklinieji ežerai.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 35 p., 20–22 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 35 p., 23 užd..

Žino Lietuvos ežerų dubenų kilmę.
Žino, kaip ežerai skirstomi pagal nuotakumą.
Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausius ežerus.

 

 

8. Pelkių įvairovė ir reikšmė

Pelkės, žemapelkė, aukštapelkė, durpės, durpynas.

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 36 p., 24, 25 užd.

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 93 p., 6, 7 užd.

 

Paaiškina pelkių susidarymą.
Skiria žemapelkę nuo aukštapelkės.
Lietuvos gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias pelkes ir durpynus. Nurodo ūkinę pelkių reikšmę.

 

 

9. Vandens naudojimas ir tarša 

Vandenvietė, biogeninės medžiagos, pesticidai, sunkieji metalai.

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 94 p., 1-3, 5, 6 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, (I dalis), 36 p., 26 užd..

Žino, kurios ūkio šakos ir kokiems tikslams naudoja daugiausia vandens.
Žino labiausiai užterštas Lietuvos upes, rodo jas Lietuvos gamtiniame žemėlapyje.

 

 

V skyrius: Dirvožemiai ir organinis pasaulis

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Dirvožemis ir jo savybės

Dirvodara ir dirvodarinės uolienos, humusas, grūdėtumas, smėlio dirvožemis, molio dirvožemis, priesmėlis, priemolis, dirvožemio derlingumas, rudžemiai, smėlžemiai.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 37 p., 1, 2 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 37 p., 3 užd.

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 124 p., 4 užd.

 

Paaiškina dirvodaros procesą.
Žino dirvožemio sudedamąsias dalis.
Nurodo, kur Lietuvoje paplitę derlingiausi ir skurdžiausi dirvožemiai. Paaiškina šio dėsningumo priežastis.

 

 

2. Dirvožemio erozija ir gerinimas

Dirvožemio erozija, tręšimas, kalkinimas, sausinimas arba drėkinimas, melioracija, sėjomaina.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 38 p., 4, 5 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 124 p., 3 užd..

Paaiškina, kaip vyksta dirvožemio erozija.
Žino, kodėl gerinami dirvožemiai, išvardija gerinimo būdus.

 

 

3. Lietuvos augalija anksčiau ir dabar

Mišrieji miškai, reliktinės rūšys, natūraliosios, sausumos, užliejamosios ir kultūrinės pievos.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 38 p., 6 užd..

Vadovėlis ŽEMĖ, I d. 109 p., 1–3 užd..

Paaiškina, kaip, keičiantis Lietuvos klimatui, kito augalija.
Išvardija mūsų krašto augalų bendrijas (vad. schema 109 p.).
Paaiškina, kuo žemdirbiams svarbios pievos.

 

 

4. Miškai – žaliasis šalies rūbas

Sieliai, minkštieji, kietieji lapuočiai.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 39 p., 7 užd., 40 p., 8, 9 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 40 p., 10 užd..

Išvardija didžiausius Lietuvos miškų masyvus ir parodo juos žemėlapyje.
Apibūdina medynus pagal rūšinę sudėtį.
Paaiškina, kodėl miškų ūkis yra svarbus šalies gyventojams ir ekonomikai.

 

 

5. Lietuvos gyvūnija anksčiau ir dabar

Aklimatizacija, reaklimatizacija, sėslūs, klajojantys, migruojantys paukščiai.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 41p., 11, 13 užd.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 41 p., 12 užd.

Apibūdina Lietuvos gyvūnijos įvairovę.
Paaiškina, kokią įtaką Lietuvos gyvūnijai turėjo ankstesnė ir dabartinė žmonių ūkinė veikla.
Nurodo, kuria Lietuvos dalimi eina pagrindiniai paukščių migracijos keliai.

 

 

6. Kraštovaizdžiai

Gamtiniai kraštovaizdžio komponentai, antropogeniniai kraštovaizdžio komponentai, gamtinis kraštovaizdis, kultūrinis, agrarinis, urbanistinis kraštovaizdis, kraštotvarka, žemėtvarka, miškotvarka, vandentvarka, urbanistika, rekultivavimas.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 42 p., 14 užd., 43 p. 15 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 42 p., 3 užd..

Išvardija kraštovaizdžio komponentus.
Žino kraštovaizdį formuojančius veiksnius.
Paaiškina, kas yra kraštotvarka ir nurodo jos kryptis.

 

 

7. Saugomos teritorijos ir gamtos paminklai

Rezervatas, draustinis, nacionalinis parkas, regioninis parkas, biosferos rezervatas, gamtos paminklas, nekilnojami kultūros paveldo objektai, konservacinės teritorijos, kompleksinės teritorijos, UNESCO, Ramsaro Konvencija, NATURA 2000, Raudonoji knyga.

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 44 p., 16, 17, 45 p., 18 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 45 p., 19 užd..

Žino svarbiausius saugomų teritorijų steigimo tikslus.
Išvardija svarbiausias Lietuvos saugomas teritorijas.
Supranta Raudonosios knygos svarbą.

 

 

 

8. Aukštaitijos nacionalinis parkas

 

Užd. sąs. ŽEMĖ (I dalis) 46 p., 20 užd..